Melagingas kaltinimas yra nusikalstamas kaltinimas, kurį pareiškia asmuo, kuris žino, kad kaltinamasis nepadarė atitinkamo nusikaltimo. Tai skiriasi nuo atvejo, kai kas nors apkaltinamas atsitiktinai, pvz., klaidingai identifikuojant nusikaltėlius. Melagingi kaltinimai gali sukelti daug problemų, įskaitant teismo laiko švaistymą ir kaltinamojo reputacijos sugadinimą. Baudos už melagingą kaltinimą skiriasi priklausomai nuo aplinkybių, tačiau gali apimti baudas ir įkalinimo laiką.
Žmonės gali pateikti melagingus kaltinimus neoficialiai, pavyzdžiui, suteikdami vardą žiniasklaidai arba oficialiai pateikdami skundą teisėsaugos pareigūnams, kad prokuroras galėtų pradėti bylos nagrinėjimą teisme. Abiem atvejais melagingą kaltinimą pateikęs asmuo neteisingai teigia, kad asmuo padarė nusikaltimą, pavyzdžiui, užpuolimą, išžaginimą, prievartą prieš vaikus ar vagystę. Asmuo pateiks vardą ir pavardę bei informaciją apie nusikaltimą. Teisėsaugos pareigūnai privalo tirti įtarimus ir investuoti energiją bei personalą į nusikaltimo įvertinimo procesą ir padėti prokurorui apsispręsti, ar imtis veiksmų.
Kartais melagingas kaltinimas demaskuojamas labai greitai. Kaltinamasis gali pakeisti istoriją, pateikti nenuoseklią informaciją arba būti išmestas kaip melagis, kaip tuo atveju, kai kas nors tvirtina, kad buvo padarytas nusikaltimas ir nėra nusikaltimo įrodymų. Tokiais atvejais prokuroras kaltinimų nepareikš ir kaltintojui praneš, kad teisinė sistema neketina nagrinėti bylos. Kitais atvejais yra patvirtinančių įrodymų, leidžiančių manyti, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, o prokuroras turi pagrindo tikėti kaltinimu, todėl gali tęsti bylos nagrinėjimą.
Skundų nagrinėjimo procesas suteikia galimybę nustatyti kaltinimus, kuriuos prokuroras gali sėkmingai persekioti, ir atskirti melagingus kaltinimus arba tuos, kurie turi mažai patvirtinančių įrodymų, todėl juos būtų sunku patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Žmonėms, teikiantiems pretenzijas, daugeliu žingsnių primenama apie jų veiksmų pasekmes, siekiant paskatinti žmones, pateikiančius melagingus kaltinimus, persvarstyti ir atsiimti ieškinį.
Statistinius duomenis apie melagingų kaltinimų skaičių sunku rasti ir jie labai skiriasi įvairiose šalyse. Daugybė trečiųjų šalių organizacijų teikia statistinius duomenis ir paprastai yra labai pasvirę, kad palaikytų konkretų požiūrį. Vieni nori teigti, kad tokių kaltinimų pasitaiko labai dažnai, o kiti siūlo priešingai, argumentuodami už mažą melagingų kaltinimų skaičių. Kadangi kaltinimai dažnai nagrinėjami tyliai, visuomenės nariai dažnai nežino, kada kas nors pateikia nusikaltimo skundą ir jis atmetamas dėl melagingos informacijos.