Klaidinimas yra delikto rūšis, dėl kurios atsakovas gali būti apkaltintas civilinėje byloje. Paprastai tai atsitinka, kai asmuo melagingai pareiškia esminius faktus, siekdamas įtikinti kitą asmenį sudaryti sutartį ar kitą susitarimą. Pavyzdžiui, jei nekilnojamojo turto agentas potencialiam pirkėjui praneša, kad name yra nauja santechnika, kai iš tikrųjų vandentiekiui yra 30 metų, agentas gali būti atsakingas už klaidingą informaciją. Klaidinantis pateikimas dažniausiai įvyksta tais atvejais, kai yra melaginga reklama, draudimo išmokos ir nekilnojamojo turto sutarčių ieškiniai. Kai sutarties byloje pateikiama klaidinga informacija, sutartis paprastai yra negaliojanti, o nukentėjusiajai šaliai gali būti priteista piniginė arba teisinga žala.
Apskritai ieškovas turi įrodyti penkis elementus, kad būtų sėkmingas ieškinys dėl klaidingo pateikimo. Pirma, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas melagingai nurodė esminius faktus. Teiginiai, kuriais tik išreiškiama nuomonė, paprastai nelaikomi klaidingais faktų teiginiais. Tačiau yra keletas šios taisyklės išimčių. Pavyzdžiui, eksperto nuomonė, pateikta ne ekspertui arba patikėtinio, gali būti laikoma klaidingu fakto pateikimu.
Be to, ieškovas turi įrodyti, kad neteisingas pateikimas buvo tyčinis arba dėl neatsargumo. Tyčinis arba apgaulingas klaidingas informacijos pateikimas įvyksta tada, kai kaltinamasis žino, kad jis melagingai nurodo esminius faktus. Neatsargus iškraipymas yra tada, kai atsakovas, reikšdamas pareiškimą, nesilaiko reikiamo atsargumo. Kitaip tariant, atsakovas yra aplaidus, jeigu turėjo žinoti, kad jo teiginys neatitinka tikrovės.
Trečias elementas, kurį reikia įrodyti, yra tai, kad atsakovas ketino ieškovui remtis melagingais teiginiais. Pavyzdžiui, tarkime, kad draudimo bendrovė potencialiam klientui pasako kažką netiesos, kad paskatintų klientą sudaryti draudimo polisą. Šioje situacijoje būtų tyčia, nes draudimo bendrovė pateikė pareiškimą, norėdama parduoti polisą.
Dėl ketvirtojo elemento ieškovas paprastai turi įrodyti, kad jis pagrįstai rėmėsi atsakovo pareiškimu. Nustatant pagrįstą pasitikėjimą gali būti atsižvelgiama tiek į faktines bylos aplinkybes, tiek į ieškovo asmenines savybes bei savybes. Psichiškai nekompetentingas ieškovas greičiausiai turėtų žemesnį slenkstį nei protingesnis ieškovas. Galiausiai, ieškovas turi įrodyti, kad buvo sužalotas dėl klaidingo pateikimo.