Klasifikavimo esė yra esė, kurioje rašytojas suskirsto daugybę elementų į kategorijas. Kategorijos gali būti labai konkrečios ir pagrįstos tik faktais arba gali būti plačios ir labiau nulemtos subjektyvios nuomonės. Tokie rašiniai pradedami nustatant straipsnio temą ir išvardijant kategorijas, o toliau aprašant kiekvieną kategoriją ir pateikiant pavyzdžius. Tiek plačios kategorijos, tiek jame esantys pavyzdžiai turi būti aiškiai tarpusavyje susiję. Santraukos pastraipa dažnai susieja esė pabaigoje.
Yra daug temų, kurias galima naudoti klasifikavimo rašiniui. Rašytojas gali nuspręsti rašyti apie moteriškų batų tipus, šunų veisles ar atostogų vietas JAV. Jei rašote apie moteriškus batus, kategorijos gali būti plokščiapadžiai, sandalai ir pompos. Šunų veislių klasifikavimo esė gali sugrupuoti veisles pagal parodos klases, pvz., darbinius šunis, sportinius šunis ir skalikus. Viena iš JAV atostogų vietų gali būti Florida, Havajai ir Niujorkas.
Nustačius pagrindinę kategoriją ir subkategorijas, rašytojas pateiks pavyzdžius pagal kiekvieną subkategoriją. JAV atostogų vietos pavyzdyje rašytojas gali nurodyti Orlandą, Majamį ir Sent Augustiną kaip atostogų vietas Floridoje. Tada jis pateiks išsamios informacijos apie kiekvieną pavyzdį, pvz., Disnėjaus pasaulio buvimą Orlande arba Šv. Augustino artumą prie paplūdimio.
Klasifikavimo rašinys gali būti gana paprastas. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojas gali paprašyti mažo vaiko sugrupuoti tos pačios spalvos daiktus. Vaikas gali parašyti, kad obuoliai, gaisrinės mašinos ir sustojimo ženklai yra raudoni, o lapai, brokoliai ir žolė – žali. Greičiausiai būtų labiau įtrauktas paaugliui skirtas klasifikavimo rašinys. Mokytojas gali paprašyti mokinio pareikšti nuomonę, skirdamas tokias temas kaip geros knygos. Tokiu atveju mokinys gali sugrupuoti jam patinkančias knygas į žanrus, tokius kaip paslaptis, mokslinė fantastika ar literatūra, ir tada pateikti kiekvieno iš jų pavyzdžius.
Tyrėjai dažnai skelbia ilgus, sudėtingus straipsnius, kurie iš tikrųjų yra labai analitinės klasifikacijos esė. Pavyzdžiui, profesorius, tiriantis tam tikros cheminės medžiagos poveikį negimusiam vaikui, savo išvadas gali suskirstyti į fiziologinį ir psichologinį poveikį. Tada jis gali toliau klasifikuoti fiziologinius efektus į tuos, kurie turi įtakos augimui, kurie turi įtakos erdvės suvokimui ir turi įtakos motoriniams įgūdžiams. Šioje situacijoje įprasta įtraukti skyrių, kuriame paaiškinama metodika, pagal kurią tyrėjas rinko ir patikrino savo išvadas.