Klaustrofobija yra dažna baimė. Kai žmonės turi šią fobiją, jie ima nerimauti arba panikuoja, kai būna uždarose erdvėse. Tai, ką galima apibūdinti kaip uždarą erdvę, skiriasi atsižvelgiant į asmenį, turintį šią fobiją. Tai gali būti liftai, nedideli kambariai (pvz., gydytojų apžiūros kambariai) su uždarytomis durimis, automobiliai, patekę į eismą, ar kitos situacijos. Kaip ir dauguma fobijų, klaustrofobija yra neracionali ir paprastai racionali mintis negali jos išgydyti. Net jei žmogus žino, kad uždara erdvė nekelia pavojaus, tokioje erdvėje jis gali labai panikuoti.
Klaustrofobijos simptomai išryškėja, kai žmogus yra uždaroje erdvėje. Tai gali būti neramumas, nerimas, prakaitavimas, verkimas, visiški panikos priepuoliai arba padažnėjęs širdies ar kvėpavimo dažnis. Kai kurie žmonės jaučia, kad negali pakankamai kvėpuoti uždarose erdvėse ir labai trokšta kuo greičiau iš jų išeiti.
Tie, kurie kenčia nuo nedidelės klaustrofobijos, gali susidoroti su šia liga patys. Jie pasirinktų lipti laiptais, o ne lipti į liftą. Jie gali paprašyti atviros kabinos darbe, o ne uždaro mažo biuro. Kiti mano, kad būklė yra sunkiai valdoma ir gali prireikti gydymo, kad ją įveiktų.
Dauguma fobijų gydymo vyksta panašiu keliu. Siekdamas pašalinti panikos jausmus, kai ištinka tikri panikos priepuoliai, psichiatras gali paskirti vaistus nuo nerimo. Paprastai tai yra selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba trankviliantų, vadinamų benzodiazepinais, grupė, kuri apima tokius vaistus kaip Xanax® ir Valium®. Tai tik pusė sėkmės, nes šie vaistai niekaip nepadeda susidoroti su klaustrofobiją sukeliančiomis baimėmis.
Kita gydymo dalis yra konsultavimas, dažniausiai desensibilizacinė terapija. Konsultantai pirmiausia gali išsiaiškinti, kada atsirado baimė, nors tai ne visada žinoma. Tada jie gali dirbti su klaustrofobija sergančiu asmeniu, palaipsniui padėdami jam priprasti būti mažesnėse erdvėse ir tuo pat metu jaustis saugiai. Kitas konsultavimo metodas, kuris gali būti naudingas žmonėms, sergantiems klaustrofobija, yra kognityvinė elgesio terapija.
Tie, kurie kenčia nuo šios būklės, gali pastebėti, kad turi vengti tiek daug veiklos, kad būtų sunku gyventi normaliai. Štai kodėl šios būklės gydymas yra toks svarbus. Tačiau daugelis žmonių turi bent lengvą klaustrofobiją ir jaučia paniką ar susirūpinimą, kai yra uždarose mažose erdvėse. Erdvės dydis ne visada toks svarbus; kartais baimė labiau sutelkta į tai, kad žmogus jaučiasi įstrigęs ar uždarytas. Net dideliame prekybos centre su mažais langais žmogus, turintis didelę klaustrofobiją, gali jaustis uždaras ir suvaržytas.
Laimei, šios būklės gydymas dažnai yra labai veiksmingas. Tai gali palaipsniui padėti asmeniui įveikti uždarymo baimę. Tuo tarpu, kol vyksta gydymas, gydymas vaistais gali padėti lengviau valdyti panikos simptomus.