Kūnas yra sudėtinga sistemų serija, galinti beveik akimirksniu reaguoti į vidinę ir išorinę aplinką. Tai lemia gebėjimą reaguoti ir veikti į pokyčius, vykstančius organizme kiekvieną sekundę per dieną. Biomechanika yra mokslas, leidžiantis iššifruoti, kaip mechaninės jėgos veikia vidinį žmogaus kūno funkcionavimą. Klinikinė biomechanika taiko šias išvadas kasdieniame judėjime.
Klinikinės biomechanikos tikslas – sukurti gydymo protokolus ir metodus, kurie padėtų pagerinti asmenų, sergančių sveikatos būkle, liga ar liga, kuri stabdo gebėjimą tinkamai judėti ir funkcionuoti, gyvenimo kokybę. Klinikinė biomechanika taip pat gali būti naudinga priemonė siekiant maksimaliai padidinti arba pagerinti sportininkų našumą, suteikdama „žiūros stiklą“ į kūno reakciją ir atlikimą bei taikydama biomechaninius principus specializuotiems judesiams. Ši moksliškai pagrįsta praktika yra papildomai naudinga siekiant sumažinti sužalojimus arba jų išvengti.
Klinikinės biomechanikos metodikoms reikia įvairių medicinos specialistų – nuo gydytojų ir chirurgų iki judėjimo ekspertų, tokių kaip kineziterapeutai, ergoterapeutai, sporto treneriai ir ortopedijos inžinieriai. Ortozės inžinieriai kuria pasirinktinius pagalbinius įtaisus problemoms, susijusioms su judėjimo disfunkcija arba padėties nustatymo problemomis, neleidžiančiomis normaliai judėti. Pavyzdžiui, „AFO“ arba kulkšnies pėdos ortopedas yra ortopedo sukurta sutvirtinimų sistema, pritaikyta asmeniui, siekiant maksimaliai padidinti pėdos funkciją. Tai galima pasiekti uždraudžiant kulkšnies judėjimą arba remiant kulkšnį ribojant judesių diapazoną, kai kulkšnis nebegali tinkamai judėti.
Klinikinė biomechanika yra tiltas tarp tyrimų ir tikrojo tinkamo judėjimo taikymo realioje situacijoje. Atsižvelgiama į viską – nuo paveiktos kūno dalies judesių diapazono ir raumenų jėgos iki bendro judesių modelių ryšio. Pavyzdžiui, kai žmogui sunku vaikščioti, tiriamas visas eisenos modelis. Akivaizdi problema gali būti čiurnos nesugebėjimas patraukti pėdos aukštyn, kai koja svyruoja, tačiau gali būti ir tam tikra priežastis, pvz., silpni klubų ir kojų raumenys.
Klinikinės biomechanikos naudojimas taip pat yra svarbus veiksnys gerinant sportininkų rezultatus. Stebint ir vertinant, kaip sportininkas atlieka su sportu susijusią veiklą, arba atliekant biomechaninę analizę, gali būti pastebėtas nedidelis judėjimo modelių sutrikimas. Taikant priimtinas biomechanikos tyrimų teorijas šiems subtiliems judesių nelygumams, galima labai pagerinti judesių našumą ir efektyvumą, taip užkertant kelią traumoms ateityje.