Klinikinė mityba yra suvartojamo maisto ir organizmo sveikatos bei gerovės ryšio tyrimas. Klinikinės mitybos srityje atsižvelgiama į tai, kaip organizmas naudoja maisto produktuose ir papilduose esančias maistines medžiagas, taip pat kaip organizmas apdoroja maistines medžiagas ir saugo jas vėlesniam naudojimui arba pašalina jas. Klinikinėje mityboje taip pat atsižvelgiama į kitus sveikatos veiksnius, tokius kaip aplinka, šeimos istorija ir bendra savijauta, kai bandoma nustatyti asmens maistinių medžiagų poreikius.
Klinikinė mityba pirmą kartą buvo sukurta XX amžiaus dešimtmečio pradžioje, kai mokslininkai išsiaiškino, kad kai kurias ligas, tokias kaip beri-beri ar skorbutas, sukelia specifinės dietos, kurių suvartojamo maisto kiekis buvo gana ribotas. Iki 1900 m. lenkų biochemikas Kazimieras Funkas atrado, kad rudųjų ryžių valgymas apsaugo nuo beri-beri. Jis nusprendė išsiaiškinti, kokia medžiaga rasta ruduosiuose ryžiuose, galinti tai sukelti, ir atrado tiaminą, kurį pavadino „vitaminu“, nes jame yra aminų grupės. Vėliau tai bus žinoma kaip vitaminas B1912, o Funkas teisingai iškėlė teoriją, kad vitaminais galima išvengti ir kitų ligų.
Mokslininkai ir mitybos specialistai ir toliau vertina maistines medžiagas, randamas sveikiausiose dietose, siekdami nustatyti minimalius atskirų žmonių mitybos poreikius. Rekomenduojamos paros normos (RPN) yra šių tyrimų rezultatas ir paprastai parodo, ką žmonės turėtų stengtis valgyti kiekvieną dieną. Dietary Reference Intakes (DRI) bando parodyti maistinių medžiagų kiekį, kuris turėtų būti įtrauktas į dietą ligų prevencijos ir gydymo tikslais. Šių dviejų rekomendacijų derinys paprastai suteikia išsamų vaizdą apie maistą ir maistines medžiagas, kurios sudarys sveiką mitybą.
Klinikinėje mityboje taip pat dažnai nurodomi makro ir mikroelementai. Makroelementai apima angliavandenius, baltymus ir riebalus, ir yra naudojami energijai organizme, taip pat ląstelių ir audinių priežiūrai. Mikroelementai apima vitaminus ir mineralus, kurie padeda organizmui skaidyti makroelementus energijai gauti, sukeldami chemines reakcijas. Makroelementai sudaro didžiąją dalį dietos, o mikroelementai sudaro daug mažesnę dietos dalį. Dauguma organizmui reikalingų maistinių medžiagų turi veikti kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis, kad būtų pasiektas bet koks poveikis; Štai kodėl svarbu maitintis sveikai, o ne vien pasikliauti maisto papildais, nes mokslininkai dar neatrado visų būdų, kaip maistinės medžiagos veikia kartu.
Apskritai žmonės, kurie valgo sveiką, subalansuotą mitybą, vartoja multivitaminus ir neturi jokių pagrindinių sveikatos sutrikimų, gali patenkinti savo mitybos poreikius be jokios papildomos pagalbos. Vis dėlto, jei kas nors nerimauja dėl savo mitybos, apsilankymas pas klinikinį mitybos specialistą gali padėti sugrįžti į teisingą kelią. Mitybos specialistas įvertins jų bendrą sveikatą ir mitybos įpročius, atlikdamas keletą klausimų apie gyvenimo būdą, ligos istoriją ir šeimos istoriją, taip pat atlikdamas laboratorinius tyrimus. Tada mitybos specialistas galės parengti tik jiems pritaikytą sveikos mitybos planą, kuriame dažnai pateikiamos ir kitos sveikos gyvensenos rekomendacijos, pavyzdžiui, mankšta.