Kas yra klinikinė psichofarmakologija?

Psichofarmakologija yra tyrimas, kaip psichotropiniai vaistai veikia protą. Klinikinė psichofarmakologija – tai šių vaistų vartojimas klinikinėje aplinkoje psichikos ligoms gydyti, keičiant paciento mintis, nuotaiką ir elgesį. Jį dažniausiai tiria psichologai kaip būdą pasiūlyti savo pacientams daugiau gydymo galimybių.

Klinikine psichofarmakologija užsiima psichologai, kurie pasirinko lankyti papildomus kursus, dažniausiai magistro laipsnį, reikalingus norint gauti sertifikatą išrašyti receptus savo pacientams. Šie receptai naudojami gydyti tokias ligas kaip depresija, šizofrenija, nerimas, bipolinis sutrikimas ir kitos psichinės būklės, kurios gerai reaguoja į vaistų terapiją, be tradicinės terapijos. Šis aukštasis laipsnis leidžia psichologui naudoti vaistus kaip psichikos sutrikimų gydymo dalį, o tai leidžia greičiau pasveikti ir visapusiškesnį paciento gydymą.

Yra skirtumas tarp psichiatro ir klinikinės psichofarmakologijos sertifikato. Psichiatras iš pradžių lankė mokyklą kaip gydytojas, o vėliau papildomai studijavo psichologiją. Klinikines psichofarmakologijos programas dažniausiai lanko psichologai, kurie domisi, kad galėtų išrašyti vaistus savo pacientams; tai, ko negali padaryti dauguma psichologų. Klinikinės psichofarmakologijos studijų programa paprastai trunka dvejus metus. Tipiški kursai apima neuromokslų, etikos, farmacijos ir psichofarmakologijos kursus.

Psichologai nėra vieninteliai specialistai, kuriems naudinga studijuoti klinikinę psichofarmakologiją. Slaugytojai, APRN (pažangios praktikos slaugytojos), gydytojų padėjėjai ir vaistininkai raginami studijuoti šią programą per bet kurį universitetą, kuris ją siūlo. Ši programa taip pat gali būti naudinga kitiems psichikos sveikatos ar pacientų priežiūros specialistams. Daugelis kolegijų siūlo atskirą programą šiems specialistams su papildomu ar dviem psichologinių sutrikimų kursais, paprastai kartu su kitais kursais.

Klinikinę psichofarmakologiją taip pat gali studijuoti gydytojai, norintys gydyti pacientus dėl psichologinių sutrikimų. Gydytojai, kurie studijuoja pažangiąją psichofarmakologiją pagal studijų programą, tęsdami medicininį išsilavinimą arba intensyviai studijuodami savarankiškai, gali laikyti licencijavimo egzaminą, kad taptų sertifikuotu klinikiniu psichofarmologu. Egzaminas yra labai intensyvus ir turi būti kartojamas kas penkerius metus, tačiau jis leidžia gydytojams diagnozuoti ir gydyti psichologinius sutrikimus kaip savo praktikos dalį.

Vaistų naudojimas gydant psichologinius sutrikimus reikalauja, kad medicinos specialistai žinotų daugiau nei tik kokie vaistai yra naudojami kokiems sutrikimams gydyti. Psichologai ir gydytojai taip pat turi žinoti, kaip vaistas sąveikauja su kūnu ir kodėl ši sąveika padeda gydyti sutrikimą. Tai sudėtinga praktika, kurią reikia atidžiai ištirti, tačiau ji gali padėti medicinos specialistams geriau patenkinti pacientų poreikius.