Kiekvienas, kuris kada nors nerimavo dėl artėjančio išbandymo ar nerimavo dėl susitikimo su nauju žmogumi, patyrė tam tikrą nerimą. Tačiau klinikinis nerimas reiškia nuolatinę psichologinę būseną, kuri pasireiškia daugeliu fiziologinių simptomų. Tai apima nervingumą, nerimą, miego sutrikimus ir kai kurias pažinimo disfunkcijos formas, įskaitant panikos ar nerimo priepuolius.
Apibendrintas nerimo sutrikimas (GAD) – tai klinikinė diagnozė, rodanti, kad individo nerimas yra išplitęs. Tie, kurie neserga GAD, vis tiek gali jausti nerimą, kartais stiprų, tačiau jei ši būklė yra pavienė arba nedažna, GAD diagnozuojama retai. Jei būklė nuolat trukdo gyvenimo kokybei, diagnozuojant ar gydant GAD reikia kreiptis į gydytoją.
Klinikinis nerimas gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims ir gali prasidėti jau paauglystėje arba išsivystyti brandžiam suaugusiam žmogui. Akivaizdūs simptomai yra per didelis nerimas ar nervingumas, tačiau kiti taip pat yra dažni. Tai apima miego sutrikimus, dirglumą, susikaupimo sutrikimus, nuovargį, raumenų įtampą ir neramumą ir kt. Sunkiais atvejais gydytojas turi atlikti tyrimus, kad pašalintų kitas rimtas ligas, kurios gali imituoti GAD simptomus.
Klinikinio nerimo gydymas kiekvienam žmogui skiriasi, priklausomai nuo būklės sunkumo. Nėra specifinio gydymo nuo klinikinio nerimo, taip pat nėra specialaus medicininio tyrimo, kuris galėtų tiksliai diagnozuoti. Psichiatras paprastai yra tas gydytojas, kuris diagnozuotų arba gydytų klinikinį nerimą, nors psichologas gali turėti platų išsilavinimą ir pakankamai patirties. Bet kuris gydytojas gali rekomenduoti keisti gyvenimo būdą, psichoterapiją ir (arba) vaistus nuo nerimo. Dažnai skiriami vaistai nuo depresijos, nes depresija dažniausiai lydi klinikinį nerimą.
Homeopatinis gydymas gali apimti žmogaus gyvenimo būdo analizę valdant stresą ar provokuojančius veiksnius, tokius kaip santykiai, darbas ar mokykla. Kai kurie teigia, kad dieta ir mankšta yra didžiausias veiksnys slopinant klinikinį nerimą. Kiti korekcijos metodai yra atsipalaidavimo juostos, kvėpavimo pratimai ir meditacija. Asmenys, kuriems diagnozuota GAD, paprastai turėtų vengti alkoholio, greito maisto ar sąlygų, kurios gali sukelti nerimą ar stresą.
Klinikinis nerimas gali sukelti nerimo priepuolius, dar vadinamus panikos priepuoliais, kurie yra didelio nerimo epizodai, kurių negalima numatyti arba kuriuos sukeliantis veiksnys gali būti arba nebūti. Šie epizodai paprastai trunka 5–15 minučių ir gali būti lydimi stipraus drebėjimo. Nerimo priepuolio metu žmogus gali patirti gresiančios pražūties ar mirties jausmą, kurio aplinkybės nepateisina ir kuris aplinkiniams nesuprantamas.