Klubo sąnario endoprotezavimas – tai operacija, kurios metu visas ar dalis paciento klubo sąnario pakeičiamas protezuotu klubu. Pacientams, kuriems atliekama klubo sąnario endoprotezavimas, galima atlikti šią operaciją dėl klubo sąnario navikų, sunkaus artrito, sukeliančio sekinantį skausmą, arba šlaunikaulio kaklo lūžių. Ši procedūra daugiausia atliekama žmonėms, sulaukusiems 60 metų. Jaunesni žmonės nėra tinkami kandidatai operacijai.
Klubo protezas susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis yra puodelis, pagamintas iš plastiko, metalo arba keramikos, naudojamas pakeisti paciento klubo lizdą. Antroji klubo protezo dalis – keramikinis arba metalinis rutulys. Tai yra šlaunies kaulo lūžusios galvos pakaitalas. Paskutinė klubo protezo dalis yra metalinis stiebas. Šis stiebas yra prijungtas prie kaulo veleno, todėl protezas yra stabilus.
Prieš chirurgui atliekant klubo sąnario endoprotezavimą, pacientas turi būti įvertintas, kad būtų nustatyta, ar jis yra idealus kandidatas šiai procedūrai. Prieš priimant sprendimą bus įvertintas paciento negalios lygis, gyvenimo būdas ir kitos medicininės problemos. Prieš patvirtindamas tokio tipo operaciją, gydytojas įsitikins, kad paciento širdis ir plaučiai yra sveiki.
Kai pacientui paskirta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, jam atliekama bendroji arba spinalinė anestezija. Atidengus klubo sąnarį, chirurgas pašalina šlaunies kaulo galvą. Tada jis arba ji išvalo klubo lizdą. Įrankis, vadinamas reamer, naudojamas pašalinti artritinį kaulą ir kremzlę aplink klubo lizdą. Po to chirurgas įdeda naują lizdą į vietą. Metalinis stiebas dedamas į šlaunies kaulo vidų.
Tada naujojo klubo dirbtinės dalys įdedamos į vietą. Galiausiai pakeičiami paciento raumenys ir sausgyslės, o žaizda uždaroma. Iš karto po procedūros pacientai mūvi kompresines kojines, kad sumažintų kraujo krešulių susidarymą.
Dauguma pacientų po operacijos jaučia įvairaus laipsnio skausmą, todėl medicinos specialistai skiria jiems tinkamus skausmą malšinančius vaistus. Vaistas bus švirkščiamas epiduriniu būdu, paciento kontroliuojamu prietaisu arba į veną. Praėjus trims dienoms, skausmas paprastai sumažėja, o geriamųjų vaistų paprastai pakanka, kad būtų suvaldytas likęs diskomfortas.
Gulėdamas lovoje pacientas instruktuojamas, kaip atlikti specialius čiurnos pratimus, kad nesusidarytų kraujo krešuliai. Kitą dieną po operacijos pacientas raginamas išeiti iš lovos ir atsisėsti ant kėdės. Pacientai raginami kuo greičiau pradėti vaikščioti ir judėti. Dauguma pacientų po operacijos lieka ligoninėje maždaug nuo trijų iki penkių dienų.