Išorinis klubo lizdo kraštas yra išklotas kremzlinio audinio sluoksniu, vadinamu labrumu. Labrum padeda sumažinti trintį sąnaryje ir suteikia stabilumo. Jei labrum plyšta dėl sportinės traumos, kritimo ar degeneracinės būklės, pvz., artrito, asmuo gali patirti didelį skausmą, patinimą ir mobilumo praradimą. Nedidelį klubo plyšimą galima gydyti priešuždegiminiais vaistais, poilsiu, ledu ir lankstumo pratimais. Dėl stiprių ašarų dažnai prireikia operacijos, kad būtų sutvarkytas labrumas, ir tolesnė fizinė terapija, kad atgautų jėgą ir stabilumą.
Daugeliu atvejų klubo plyšimas atsiranda dėl tiesioginės klubo lizdo traumos. Ašaros yra dažnos kontaktinėse sporto šakose, tokiose kaip futbolas, ir nelaimingų atsitikimų atveju, kai nukrenta tiesiai ant sąnario. Jie ypač tikėtini nelaimingo atsitikimo atveju, kai sąnarys išsiplėtė už įprasto judesio diapazono arba net visiškai išnirsta. Pasikartojantis klubo sąnario naudojimas tokioje veikloje kaip golfas ir bėgimo varžybos taip pat gali sukelti labralio ašaras. Be to, žmonėms, turintiems struktūrinių kaulų ar kremzlių sutrikimų, tokių kaip šlaunikaulio acetabulinis susitraukimas (FAI), ir tiems, kurie serga artritu, kyla klubo problemų rizika.
Asmuo, patyręs nedidelį klubo sąnario plyšimą, paprastai jaučia sąnario skausmą, patinimą ir sustingimą. Klubas gali nuolat skaudėti ir jaustis jautrus liesti, o praradus lankstumą gali būti sunku išlaikyti svorį ant kojos stovint. Sunkaus sužalojimo atveju, kai stuburo kaulas visiškai plyšta, skausmas dažniausiai būna aštrus ir nepakeliamas. Žmogų gali pykinti ir jis negali užkrauti kojos svorio. Medicininis įvertinimas yra svarbus siekiant nustatyti sužalojimo sunkumą ir gydymo galimybes.
Gydytojas paprastai apžiūri klubo plyšimą apčiuopdamas sąnarį ir atlikdamas diagnostinius tyrimus, tokius kaip rentgeno spinduliai ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Rentgeno ir MRT rezultatai suteikia gydytojui aiškų vaizdą apie kremzlės pažeidimo sunkumą. Tais atvejais, kai yra dalinai plyšęs labrumas, pacientui nurodoma vengti aktyvumo ir kelis kartus per dieną leduoti sąnarį. Jam arba joje gali būti įrengtas ramentas, padedantis sumažinti spaudimą iš klubo lizdo. Gydytojas dažniausiai rekomenduoja stiprinimo pratimus ir nereceptinius (OTC) vaistus nuo uždegimo, kad dar labiau sumažintų patinimą.
Jei po maždaug mėnesio gydymo skausmas dėl plyšimo nepalengvėja arba plyšimas yra ypač stiprus, dažnai prireiks chirurginės procedūros, vadinamos klubo artroskopija. Procedūros metu chirurgas padarys nedidelį pjūvį klubo šone, įstatys mažą kamerą, kad stebėtų kremzlės pažeidimus, ir mažu skalpeliu nupjauna pažeistus audinius. Tada chirurgas vėl sutaiso žandikaulį ir susiuva pjūvį. Po klubo artroskopijos dažnai reikalinga fizinė terapija, kad būtų atkurta sąnario jėga ir lankstumas. Gijimo laikas gali skirtis, tačiau dauguma pacientų gali pasveikti maždaug per šešis mėnesius po operacijos.