Knarkimo pratimai – tai pratimai, skirti pagerinti su knarkimu susijusių raumenų jėgą ir stangrumą. Knarkimas atsiranda, kai įvairios gerklės, žandikaulio ir nosies ertmės struktūros sukelia kvėpavimo takų obstrukciją. Oras, judantis šiais užblokuotais takais, sukelia gerklės ar žandikaulio struktūrų vibraciją, todėl garsas gali būti stiprus ir erzinantis. Knarkimo pratimai, apimantys burną, liežuvį ir žandikaulį, gali padėti išlaikyti tvirtus gerklės ir žandikaulio raumenis, todėl ilgainiui kvėpavimas gali tapti gana netrukdomas ir galima išvengti triukšmingų vibracijų. Paprastai tariant, žmogus, kuris knarkia, turi atlikti šiuos pratimus visą savo gyvenimą, nes kitaip raumenys nusilps ir jis vėl pradės knarkti.
Yra keletas skirtingų pratimų, kurie dažniausiai naudojami stiprinti žandikaulio, gerklės ir burnos raumenis, kad būtų išvengta knarkimo. Pavyzdžiui, pakartotinai visiškai atidarius ir uždarius burną, apdirbami visų trijų sričių raumenys. Įvairūs liežuvio pratimai, pavyzdžiui, pakartotinis liežuvio tiesimas link smakro ar nosies, gali sustiprinti liežuvį, neleisti jam laisvai kabėti kvėpavimo takuose. Taip pat gali būti naudojami kai kurie balso pratimai, pavyzdžiui, kelis kartus garsiai ir tiksliai kartoti garsą „ka“ arba „la“.
Knarkimas atsiranda, kai žmogaus kvėpavimo takai yra užblokuoti, todėl knarkimo pratimai yra skirti atidaryti užblokuotus kvėpavimo takus. Riebalų kaupimasis ir silpni, laisvi raumenys yra dažniausios šio užsikimšimo priežastys; palaidi audiniai blokuoja oro srautą ir garsiai vibruoja orui praeinant. Kaip įprasta mankšta yra skirta pagerinti bendrą raumenų ar širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, pagerinti raumenų tonusą ir sumažinti riebalų kiekį, taip ir knarkimo pratimai stiprina ir įtempia raumenis bei mažina riebalų kaupimąsi. Fiksuoti, įsitempę raumenys daug rečiau trukdo kvėpuoti, todėl jie beveik nevibruos. Laikui bėgant dėl šių pratimų gali sumažėti knarkimo apimtis arba net visiškai išnyksta knarkimo problema.
Pratimai nėra vienintelė priemonė užkirsti kelią knarkimui. Taip pat gali būti naudojami kiti metodai, tokie kaip įvairūs odontologiniai prietaisai arba nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio prietaisai arba CPAP, nors jie paprastai yra nepatogūs ir mažiau patogūs nei knarkimo pratimai. Chirurgija ir vaistai taip pat gali būti naudojami stipriam knarkimui gydyti, tačiau išlaidos ir nepatogumai vėlgi yra daug didesni nei knarkimo pratimai. Tačiau knarkimo pratimai daugeliui žmonių netinka, todėl kiti gydymo metodai vis dar plačiai taikomi.