Koalicinė vyriausybė yra tokia, kurioje kelios politinės partijos turi bendradarbiauti, kad galėtų valdyti šalį ar regioną. Tokio tipo vyriausybės dažnai laikomos silpnomis, nes nėra daugumos partijos. Tokiais atvejais vienintelis būdas patvirtinti politiką yra kiekvienai šaliai daryti nuolaidas.
Šio tipo vyriausybė, kuri taip pat gali būti žinoma kaip koalicinis kabinetas, gali būti viena įdomiausių ir nepastoviausių valdymo formų. Dažnai gali būti sunku žinoti, kaip pasisuks problema, kitaip nei kai kuriose šalyse, kur yra dvi pagrindinės politinės partijos. Tokiais atvejais retas atvejis, kai daugumos partija nepasiduoda savo norui.
Gerai žinomos šalys, kurioms vadovavo koalicinės vyriausybės, yra Vokietija, Italija, Indija, Airija ir Izraelis. Šiose šalyse įsikūrus parlamentui, prasideda sunkus atotrūkių panaikinimo darbas. Kai kuriais atvejais šios spragos panaikinamos lengviau nei kitais, nes kai kuriais klausimais kelios šalys gali susitarti. Kitais atvejais, kai sutariama mažai, koalicijos kūrimas užtrunka.
Kai kurie žmonės mano, kad koalicinė vyriausybė yra neefektyvi. Kai kuriais atvejais tai taip pat gali padidinti nesąžiningų sandorių riziką ir padidinti korupciją, nes daugiau politikų gali būti pasirengę sudaryti sandorius, kad viskas būtų įvykdyta. Koalicinėje vyriausybėje taip pat gali būti narių, kurie yra labai argumentuoti, netgi labiau nei kitos vyriausybės formos, vien todėl, kad ant kortos kyla tiek daug.
Tačiau nepaisant šių rūpesčių, kai kurie žmonės mano, kad koalicinė vyriausybė turi geriausią galimybę skatinti realias problemas ir spręsti kasdienes problemas. Taip yra todėl, kad koalicinę vyriausybę šie žmonės vertina kaip tiksliausią žmonių valios atstovą. Be to, šalininkai mano, kad koalicinė vyriausybė gali paskatinti didesnę vienybę, nes skirtingos kilmės ir ideologijų nariai turi susiburti ir susitarti kurti politiką, kuri geriausiai atitiktų visų interesus.
Be ilgalaikių koalicijų, koalicinė vyriausybė taip pat gali būti sukurta nacionalinio pereinamojo laikotarpio ar krizės metu. Pavyzdžiui, Irake 2004 m. buvo sukurta koalicinė vyriausybė, siekiant suburti šalį po Saddamo Husseino vyriausybės žlugimo. Šiame pavyzdyje įvairūs lyderiai iš skirtingų religinių sektų ir šalies regionų buvo suburti, siekiant sukurti politiką, kuri būtų laikoma naudinga visai Irako žmonėms, o ne tik vienai konkrečiai grupei.