Kognityvinė funkcija reiškia žmogaus gebėjimą apdoroti mintis. Pažinimas pirmiausia reiškia tokius dalykus kaip atmintis, gebėjimas mokytis naujos informacijos, kalba ir skaitymo supratimas. Daugumos sveikų žmonių smegenys gali išmokti naujų įgūdžių kiekvienoje iš šių sričių, ypač ankstyvoje vaikystėje, ir ugdyti asmenines bei individualias mintis apie pasaulį. Tokie veiksniai kaip senėjimas ir ligos gali turėti įtakos kognityvinei funkcijai laikui bėgant, todėl gali atsirasti problemų, tokių kaip atminties praradimas ir sunku galvoti apie tinkamus žodžius kalbant ar rašant.
Gimimo metu žmonės paprastai turi pažinimo funkciją, o tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gali išmokti arba atsiminti tam tikrą informacijos kiekį. Paprastai tai matuojama naudojant tokius testus kaip intelekto koeficiento (IQ) testas, nors jie gali būti netikslūs visiškai išmatuojant žmogaus pažintinius gebėjimus. Kūdikystė ir ankstyva vaikystė yra laikotarpiai, kai dauguma žmonių geriausiai įsisavina ir naudoja naują informaciją, dauguma vaikų kas savaitę ar net kasdien mokosi naujų žodžių, sąvokų ir būdų išreikšti save. Gebėjimas mokytis po truputį lėtėja senstant, tačiau sveikų asmenų bendra pažinimo funkcija neturėtų smarkiai išsekti.
Tam tikros ligos ir sąlygos gali sukelti pažinimo pablogėjimą. Pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė (IS) ilgainiui gali sukelti atminties praradimą, nesugebėjimą suvokti naujų sąvokų ar informacijos ir išsekusio žodinio sklandumo. Ne visi pacientai, kenčiantys nuo šios būklės, patirs šį šalutinį poveikį, o dauguma pacientų išsaugos gebėjimą kalbėti ir bendrą intelektą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad galima pagerinti pažinimo funkciją ir užkirsti kelią natūralaus atminties ir mąstymo pablogėjimui, kai jį sukelia normalus senėjimas. Vykdant tokias veiklas kaip žodinės problemos, atminties problemos ir matematika, smegenys gali „mankštinti“ ir laikui bėgant miršta arba tampa neaktyvios mažiau ląstelių. Tai gali lemti ilgesnį aukšto lygio pažinimo laikotarpį ir netgi padidinti kai kurių asmenų pažinimo įgūdžius. Kaip ir bet kurį kitą kūno raumenį, smegenis reikia reguliariai stimuliuoti, kad jos išliktų stiprios.
Gydytojas turi įvertinti visus susilpnėjusio pažinimo simptomus, kad būtų išvengta rimtų būklių. Pavyzdžiui, MS iš pradžių gali pasireikšti subtiliais kognityvinės funkcijos pokyčiais, o po to progresuoja į sunkesnius simptomus. Daugeliu atvejų atminties praradimą arba nesugebėjimą aiškiai mąstyti sukelia paprastos problemos, kurias galima lengvai išspręsti. Pavyzdžiui, nuovargis ar stresas gali laikinai prarasti pažinimą. Problema paprastai išsprendžiama, kai išsprendžiamos pagrindinės problemos. Tačiau į užsitęsusius simptomus arba tuos, kurie laikui bėgant blogėja, reikia žiūrėti rimtai, nes jie gali reikšti psichikos ar fizinį sutrikimą.