Pagrindinis žodis kognityvinėje gramatikoje yra prasmė. Pati gramatika reiškia pagrindinius rašytinės ir šnekamosios kalbos įgyvendinimo būdus. Nors kai kurios teorijos sutelkia dėmesį į grynai struktūrinius kalbos aspektus, kognityvinė gramatika, kurią sukūrė Ronaldas Langakeris ir kiti, pripažįsta, kad kalbos modeliai ir garsai yra simbolinis žmogaus minčių ir suvokimo apie supantį pasaulį vaizdas. Todėl suvokimas, atmintis ir dėmesys yra esminiai gramatikos ugdymo aspektai. Kognityvinės gramatikos formos apima konstravimo gramatiką ir generatyvinę gramatiką.
Kognityviniai lingvistai taiko pažinimo teorijas gramatikai. Pažinimas sutelkia dėmesį į žmogaus mąstymo modelius ir tai, kaip žmonės formuoja ir palaiko idėjas. Kalba yra tiesiog natūralus žmogaus protinių gebėjimų išplėtimas ir išraiška, o ne pati savaime specializuota praktika.
Taigi raidės, žodžiai ir garsai yra kalbos simboliai, vaizduojantys mąstymo procesus. Pavyzdžiui, kognityvinė schema yra psichinis planas, kurį žmogus kuria, siekdamas išspręsti pasikartojančias konkrečias situacijas. Pavyzdžiui, žmogus gali sudaryti nuoseklų planą, kaip reaguoti susitikęs su nepažįstamu žmogumi, ir nesąmoningai įgyvendinti šį planą. Kalbos požiūriu kalbos gali sukurti tam tikrą standartą arba schemą, skirtą veiksmo žodžiams išdėstyti skirtingais laikais.
Kognityvinės gramatikos specialistai taip pat domisi, kaip žodžius ir frazes galima keisti ir perkelti, kad būtų sukurtas tam tikras efektas arba išreikšta tam tikra idėja. Daugeliui kognityvinės gramatikos tyrinėtojų dėmesio gali skirti retorika arba kalbos vartojimas įtikinimo tikslais. Netgi literatūrinės priemonės, tokios kaip lyginamieji panašumai ir metaforos, gali tapti svarbiomis pažinimo krypčių tyrimo sritimis.
Egzistuoja keletas specifinių kognityvinės gramatikos poskyrių. Pavyzdžiui, žinomas kalbos mokslininkas Noamas Chomskis XX amžiaus viduryje pristatė generatyvinę gramatiką. Ši teorija nagrinėja sintaksę arba konkrečią žodžių tvarką. Chomsky pasiūlė, kad žmogaus galvoje būtų instinktyvios gairės, kaip naudoti žodžius ir garsus – arba fonologiją – kuriant suprantamas frazes ir sakinius. Šie idealai buvo universalūs visiems žmonėms apskritai, jei ne konkrečiai, todėl žmogaus smegenys natūraliai turėjo protinius gebėjimus kalbėti nuo gimimo.
Kiti kognityvinės gramatikos metodai nagrinėja įvairius aspektus, kaip protas formuoja ryšius tarp žodžių, jų garsų ir reikšmių. Pavyzdžiui, žodžių gramatika siūlo, kad žmogaus protas turėtų didžiulį, beveik į kompiuterį panašų tinklą, kuriame saugomi žodžiai, garsai ir reikšmės. Tokie kognityvinės gramatikos būdai didžiąja dalimi priklauso nuo geštalto psichologijos, kuri sutelkia dėmesį į organizuotas grupes, taisykles ir papročius bei holistinę filosofiją.
Konstravimo gramatika padeda siekti žodžių gramatikos tikslų, svarstydama, kaip žodžiai susiejami su konkrečiais ir suskirstytais garsais bei reikšmėmis. Pavyzdžiui, anglų kalbos žodžiai peilis ir ginklas gali būti suskirstyti į kitą žodį: ginklas.
Šiame ir daugybėje kitų pavyzdžių smegenys sukuria kelius tarp konkrečių profilių arba apibrėžimų ir bendresnių domenų kategorijų. Šis laipsniškas asociacijų kūrimas galiausiai sukuria ištisas kalbas.