Būdas, kuriuo kas nors naudoja konkrečią ar fizinę idėją, kad geriau suprastų abstrakčias idėjas, vadinamas pažinimo metafora. Tai tam tikras metaforos tipas, kuris peržengia literatūrinį ar poetinį naudojimą ir apima praktinius, kasdienius svarstymus. Dažnas kognityvinės metaforos pavyzdys yra „aukštyn“ ir „žemyn“ idėja, naudojama norint nurodyti kažko kiekį. Kai produkto kaina, kuri yra kiekybinė vertė, didėja, sakoma, kad ji „padidės“ arba „padidės“. Šios sąvokos yra gana paplitusios ir aptinkamos daugelyje skirtingų kultūrų.
Kognityvinė metaforų teorija nurodo bendrą šios idėjos sampratą ir būdą, kuriuo žmonės kaip visuma vartoja vaizdinę kalbą ir palyginimus. Metafora yra tiesioginis dviejų skirtingų dalykų palyginimas, pvz., „Jos akys buvo tamsaus vandens telkiniai, atspindintys naktinį dangų“ arba „Jis yra piktas lokys, pirmas dalykas ryte“. Užuot teigę, kad vienas dalykas yra panašus į kitą, du objektai yra tiesiogiai susiję vienas su kitu.
Nors kognityvinė metafora veikia beveik taip pat, o ne vien kaip išraiška, ji yra priemonė geriau suprasti pasaulį. Viena koncepcija, kuri yra abstrakti arba teorinė, yra tiesiogiai lyginama su kita sąvoka, kuri yra reali arba fizinė. Tai leidžia kam nors lengviau sukurti atskaitos sistemą, pagal kurią būtų galima visiškai suprasti abstrakčią idėją.
Pavyzdžiui, mintis, kad kai produktas brangsta, sakoma, kad „kainos kyla“, yra pažintinė metafora. Gaminio kaina fiziškai nedidėja aukščio. Tai kiekybinė vertė, kurios dydis ir kaina didėja. Tačiau tai yra abstrakti sąvoka, kurioje nėra jokio fizinio šio padidėjimo komponento, išskyrus didesnę pinigų sumą, reikalingą už jį sumokėti.
„Pakilimas“ greičiausiai reiškia vandens tūrio padidėjimą tam tikrame kūne. Pavyzdžiui, stiklinė vandens su papildomu vandeniu fiziškai pakelia aukštį į viršų. Tokiu būdu yra konkretus papildomo kiekio, dėl kurio atsiranda fizinis padidėjimas, pavyzdys. Taikant kognityvinę metaforą, ši tikroji sąvoka lyginama su abstrakčia padidėjusių produkto sąnaudų idėja, todėl antroji idėja tampa lengviau suprantama.
Kognityvinės metaforos naudojimas greičiausiai kilo iš bendrų žmonių patirties, kai žmonės pradėjo spręsti daugybę abstrakčių sąvokų. Kalba iš pradžių galėjo būti reikalinga tik norint nurodyti ir apibūdinti fizinius elementus ir žmones supančią aplinką. Kadangi nefiziniai komponentai tapo svarbesni, tokie kaip „meilė“ ir „vertė“, fizinės sąvokos dažnai buvo naudojamos norint jas lengviau paaiškinti ir apibūdinti. Štai kodėl kognityvinė metafora gali būti matoma daugelyje kultūrų ir kalbų, ir yra esminis supratimas, ką šios išraiškos reiškia.