Kognityvinė neurologija yra neurologijos rūšis, orientuota į tai, kaip smegenys veikia psichinę funkciją. Naudodami farmakologiją, psichologiją ir eksperimentinius tyrimus pagrįstus gydymo būdus, kognityviniai neurologai padeda diagnozuoti ir gydyti psichikos sutrikimus, susijusius su smegenų gebėjimu mąstyti, dalyvauti, suprasti ir bendrauti. Nors kognityvinė neurologija dažnai susiduria su pacientais, nukentėjusiais nuo ligos ar sužalojimo, mokslas taip pat tiria psichikos sutrikimus, kuriuos sukelia vystymosi problemos ir kiti veiksniai.
Palyginti nauja disciplina, kognityvinė neurologija, sieja smegenų veikimo tyrimą ir psichikos sutrikimų vystymąsi ir galimą gydymą. Neurologai teigia, kad žmonėms ir toliau gerinant supratimą apie tai, kaip veikia smegenys, bus lengviau sukurti sėkmingesnius su smegenimis susijusių ligų gydymo būdus. Todėl kognityvinė neurologija daugiausia dėmesio skiria moksliniam smegenų funkcijos supratimui gerinti, taip pat naujų su smegenų veikla susijusių psichikos būklių gydymo būdų kūrimui ir taikymui.
Viena iš pagrindinių kognityvinės neurologijos sričių yra ligų, kurios veikia protą, tyrimas ir gydymas. Tai apima degeneracinius sutrikimus, tokius kaip Parkinsono liga, ir su atmintimi susijusius sutrikimus, tokius kaip Alzheimerio liga ir demencija. Neurologai tikisi, kad šių būklių tyrimas padės sukurti naujus vaistus, gydymo būdus ir net operacijas, kurios gali padėti sulėtinti arba sustabdyti degeneracinių ligų progresavimą. Be to, kognityviniai neurologai taip pat siekia nustatyti galimus genetinius, gyvenimo būdo ar kitus rizikos veiksnius, kurie galėtų padėti nustatyti galimas aukas ir leisti anksčiau diagnozuoti bei gydyti.
Be psichikos sutrikimų, kuriuos sukelia ligos, mokslas taip pat daug dėmesio skiria pažinimo problemų, sukeltų traumų, tokių kaip galvos trauma arba staigi sveikatos būklė, pavyzdžiui, insultas, nustatymui ir gydymui. Pacientams, kenčiantiems nuo kognityvinių sutrikimų po tokio tipo traumų, gali tekti atlikti kruopščią kognityvinių neurologų diagnozę, kad nustatytų geriausią konkrečios problemos gydymo būdą. Psichologija, vaistų terapija ir psichiniai pratimai dažniausiai naudojami siekiant padėti traumų aukoms psichiškai reabilituotis ir išmokti valdyti savo pažinimo problemas.
Kitas kognityvinės neurologijos akcentas yra vystymosi sutrikimai, tokie kaip dėmesio sutrikimas, kalbos ir kalbos sunkumai arba mokymosi sutrikimai. Nors šiuos sutrikimus gali sukelti nei ligos, nei traumos, jiems vis tiek reikalinga kruopšti analizė ir išsamūs gydymo planai, kurie padėtų aukoms įveikti savo negalią arba valdyti simptomus. Šioje srityje neurologai dažnai bendradarbiauja su psichiatrais ir psichologais, kad sukurtų gydymo planus ir naujas strategijas, kurios pagerins tiek psichinę funkciją, tiek pacientų gyvenimo kokybę.