Kognityvinis rezervas yra idėja, sukurta siekiant paaiškinti, kodėl du žmonės gali patirti panašų smegenų pažeidimą, tačiau jų smegenų funkcijos skiriasi. Mokslininkai teigia, kad kai kurių žmonių smegenyse gali būti daugiau pažinimo rezervo nei kitų, todėl jie gali įveikti žalą, kurią sukelia tokie sutrikimai kaip insultas ir Alzheimerio liga. Nors mokslininkai nėra tikri, kaip tai atsiranda, kognityvinis rezervas gali atsirasti dėl to, kad smegenys veikia efektyviau nei įprastai. Alternatyvus mechanizmas galėtų būti toks, kad prireikus kai kurių žmonių smegenys gali panaudoti sritis, kurios paprastai nenaudojamos.
Kai mokslininkai pirmą kartą pastebėjo, kad dviejų skirtingų žmonių smegenys gali turėti tiek pat neuropatologinių pažeidimų, tačiau atrodo, kad vienas žmogus funkcionuoja geriau nei kitas, buvo sukurta teorija, susijusi su vadinamuoju smegenų rezervu. Smegenų rezervas yra susijęs su žmogaus smegenų dydžiu prieš sužalojimą, ir teorija teigia, kad kuo didesnės smegenys ir kuo daugiau nervų ląstelių, tuo geriau žmogus gali susidoroti po smegenų pažeidimo. Šioje teorijoje neatsižvelgiama į asmens smegenų veikimo būdą ir gebėjimą prisitaikyti, todėl buvo sukurta kognityvinio rezervo teorija.
Kognityvinio rezervo hipotezė rodo, kad kai kurių žmonių smegenys geba efektyviau nei kitų spręsti problemas ir apdoroti informaciją. Be to, kai kurie gali atlikti tam tikras užduotis naudoti alternatyvias smegenų dalis, kurių dauguma žmonių paprastai nenaudoja. Bet kuris arba abu šie veiksniai gali suteikti žmonėms atsarginį smegenų pajėgumą, kuris atsiranda, kai dalis smegenų prarandama dėl sužalojimo ar ligos.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms po mirties buvo nustatyti smegenų pokyčiai, susiję su pažengusia Alzheimerio liga, tačiau jiems gyviems būdami niekada nepasireiškė ligos simptomų. Mokslininkai mano, kad Alzheimerio liga gali pasireikšti vėliau žmonėms, turintiems didelį pažinimo rezervą, nors jų smegenys gali būti pažeistos taip pat, kaip ir žmonių, turinčių mažesnį rezervą, kuriems liga išryškėjo anksčiau. Kadangi žmonės, turintys didelį kognityvinį rezervą, gali susidoroti su gana pažengusiais Alzheimerio liga, kol nepraras smegenų funkcijos, tai gali reikšti, kad galiausiai diagnozavus ligą, jie gali greitai nusileisti.
Didelis pažinimo rezervas yra susijęs su tam tikrais veiksniais, tokiais kaip aukštas IQ ir dalyvavimas daugelyje pomėgių ir veiklos. Manoma, kad kognityviniai tyrimai gali keistis visą gyvenimą, keičiantis žmogaus gyvenimo būdui. Tie, kurie ir toliau imasi naujos veiklos ir seka intelektualinius užsiėmimus, yra linkę išlaikyti didelį rezervą, o tie, kurie nustojo naudoti savo smegenis, gali sumažėti.