Kognityvizmo teorija yra modelis, kaip protas mokosi naujų dalykų. Daugelis žmonių kognityvizmą apibūdina kaip požiūrį, kad protas iš esmės yra kompiuteris, galintis apdoroti ir saugoti dalykus. Jie tiki, kad smegenys priima informaciją, ją analizuoja, saugo ir naudoja. Kai žmonės diskutuoja apie teoriją, jie dažnai naudoja kompiuterines metaforas. Kognityvizmas išpopuliarėjo šeštajame dešimtmetyje ir konkuruoja su konkuruojančiomis mokymosi teorijomis, žinomomis kaip biheviorizmas ir konstruktyvizmas.
Kažkas, sutinkantis su kognityvizmo teorija, mažiau rūpinasi išoriniu elgesiu ir labiau rūpinasi vidiniais procesais. Asmuo paprastai mano, kad patirtis yra mažiau svarbi mokantis nei tai, kaip žmonės apdoroja savo patirtį. Pagal šią idėją galima patirti penkis skirtingus žmones, ir kiekvienas iš jų gali mokytis iš to labai skirtingai. Galų gale kiekvienas iš jų išsiugdytų visiškai skirtingą elgesį; taip yra todėl, kad kiekvienas žmogus gali labai skirtingai galvoti apie dalykus.
Kognityvizmas buvo sukurtas kaip konkuruojančios teorijos, vadinamos biheviorizmu, pakaitalas. Ši teorija buvo daug labiau orientuota į išorinius elementus. Bihevioristai paprastai buvo susirūpinę patirtimi ir tuo, kaip žmonės į jas reagavo. Manoma, kad kiekvienas išorinis elgesys yra tiesiogiai susijęs su kokia nors išorine priežastimi. Šie pasekėjai dažnai tikėjo, kad gimę žmonės iš esmės buvo panašūs, ir dauguma dalykų, dėl kurių jie skyrėsi, buvo pagrįsti įvairia gyvenimo patirtimi.
Mokymosi teorijos, tokios kaip kognityvizmas ir biheviorizmas, gali būti laikomos ne tik teorijomis apie mokymąsi. Jie iš esmės yra viso proto kūrimo modeliai. Taip yra todėl, kad modeliai mato daugumą psichinių veiksnių, susijusių su mokymusi. Taigi, senstant žmonės mokosi gyventi. Jie gali mokytis neigiamų dalykų, kurie sukelia psichikos problemų, arba išmokti teigiamų dalykų, kurie veda į sėkmę. Dėl šios priežasties kognityvizmas ir kitos mokymosi teorijos dažnai yra tiesiogiai susijusios su psichoterapijos koncepcijomis.
Kai mokytojai bando panaudoti kognityvizmą klasėje, jie dažnai sutelkia dėmesį į dalykų įtraukimą į naudingą mokiniams kontekstą. Manoma, kad tai svarbu, nes protas informaciją gali saugoti kitaip, jei žmonės ją išmoksta kitame kontekste. Pavyzdžiui, jei kas nors išmoksta pridėti abstrakčiai, protas gali suprasti, kad tai paprastas protinis triukas. Kita vertus, jei žmogus išmoksta pridėti ką nors naudingo kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, sandorio scenarijų, jis gali lengviau pasiekti šias žinias, kai jam to reikia.