Kokybinė psichologija nėra ypatinga, koncentruota psichologijos šaka, o greičiau būdas priartėti prie psichologinių tyrimų ir teorijų. Kokybiniai metodai yra alternatyva kiekybiniams metodams, apimantiems statistiką ir kitas skaitmenines priemones. Subjektyvesni metodai, tokie kaip interviu ir stebėjimas, yra kertiniai kokybinio tyrimo akmenys. Kai kurios psichologijos teorijos, pavyzdžiui, psichoanalizė, labiau priklauso nuo kokybinio požiūrio.
Kokybinės psichologijos idėja yra akcentuoti individualią ir asmeninę patirtį. Taigi psichologams įdomu sužinoti apie kiekvieno dalyko patirtį ir tai, kaip kiekvienas dalykas filtruoja tą patirtį per savo unikalią perspektyvą. Tokio požiūrio šalininkai taip pat pasisako už tyrimus natūralizuotose aplinkose, kurios leistų daugiau atskleisti tikrąją individo prigimtį.
Iš esmės kokybiniai metodai paprastai yra neformalūs ir nėra taip griežtai struktūrizuoti, kaip dauguma mokslinių eksperimentų. Pavyzdžiui, tyrėjas, praktikuojantis kokybinę psichologiją, gali tiesiog stebėti ir užsirašyti pastabas apie asmenis, kai jie kasdieninėje aplinkoje atlieka įprastą elgesį ir sąveikauja. Tyrėjas gali atlikti tyrimus parke, verslo vietoje ar net namuose.
Interviu yra dar viena įprasta tyrimo priemonė, naudojama kokybinėje psichologijoje. Klausimai gali suteikti neįkainojamos įžvalgos apie individo mąstymo procesus. Konkretūs klausimai kokybinėje analizėje paliekami kiek įmanoma atviresni ir kuo platesni, tačiau tam, kad tiriamasis galėtų geriausiai kontroliuoti atsakymo turinį ir ilgį.
Šis atvirumas išryškina kitą pagrindinį kokybinės psichologijos metodų aspektą: darbas siekiant sukurti hipotezę ar teoriją giliai analizuojant, o ne siekiant įrodyti esamą prielaidą statistiniais ir skaitiniais įrodymais. Kiti kokybiniai metodai sustiprina šį indukcinį požiūrį. Pavyzdžiui, tyrėjai gali atlikti grupinius arba socialinius palyginimus per tikslines grupes, kuriose asmenys suburiami, kad pateiktų kolektyvinį grįžtamąjį ryšį apie temą. Psichologai taip pat gali tyrinėti asmenis per jų kūrinius, pavyzdžiui, analizuoti meno kūrinius ar rašytinius tekstus, kad gautų modelius ir įžvalgas.
Daugumoje psichologijos sričių naudojamas kokybinių ir kiekybinių metodų derinys, tačiau kai kurios teorijos savo pobūdžiu yra labiau kokybinės nei kitos. Sigmundo Freudo, Carlo Jungo ir kitų psichoanalitinių teorijų ir metodų praktikai labiau akcentuoja pokalbiais pagrįstą terapiją. Dauguma jų požiūrių remiasi tuo, kad pacientas laisvai sprendžia praeities problemas ir dabartines problemas per pokalbius su konsultantu. Platesniame kontekste šios teorijos akcentuoja subjektyvias ir iš esmės abstrakčias idėjas, tokias kaip sąmonės lygiai arba impulsų valdomo id idėja kovojant su įstatymų besilaikančiu žmonių superego.