Kokybiniai rodikliai yra neskaitiniai veiksniai, lemiantys pažangos lygį siekiant konkretaus tikslo. Kokybiniai duomenys yra pagrįsti nuomonėmis, jausmais ar požiūriais, o ne sunkiais faktais ar skaičiais. Šie veiksniai naudojami matuoti dalykus, kurie neturi skaitinės konstantos, pavyzdžiui, grupės ateities vilties jausmą. Rodiklis yra informacijos segmentas, nurodantis informacijos kryptį, pvz., ar vilties jausmas yra didesnis ar mažesnis nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Rodikliai naudojami norint nustatyti, kaip greitai vyksta procesas arba kaip arti procesas bus baigtas.
Sąvoką „kokybiniai rodikliai“ sudaro dvi labai svarbios tyrimo sąvokos. Kokybinė ir kiekybinė informacija sudaro du aptinkamos informacijos tipus. Kiekybinis paprastai yra lengviausia suprasti ir juo manipuliuoti, nes jis pagrįstas skaičiais ir sunkiais faktais. Kai informacijos negalima išmatuoti ar atkurti, ji paprastai yra kokybinė. Žinojimas, kad stiklainyje yra 3,745 želė pupelės, yra kiekybinis, tačiau lyginti želė skonį su šokoladiniu pyragu yra kokybiška.
Antrasis terminas – indikatorius – reiškia žingsnį vystymosi procese. Vykstančio tyrimo metu dalyvaujantys žmonės turi bendrą idėją, kur, jų nuomone, procesas baigsis. Šis galutinis tikslas yra pagrįstas hipoteze, kurią tyrėjas naudojo kurdamas eksperimentą. Pakeliui tyrėjas nustatys mažus žingsnelius, rodiklius, kurie parodo eksperimento kryptį. Pavyzdžiui, bandydamas naują vaistą, tyrėjas gali naudoti su būkle susijusių simptomų matavimą kaip rodiklį.
Terminų, kokybinių rodiklių, derinys yra maži ir neišmatuojami žingsneliai. Tęsiant medicininio tyrimo pavyzdį, kokybinis rodiklis būtų žmonių, kurie jaučiasi geriau vartodami naują vaistą, skaičius. To paties eksperimento kiekybinis pavyzdys gali būti kraujospūdžio pokytis, širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje arba fizinis naviko dydis. Kai tyrime naudojami kokybiniai rodikliai, tai būtų skamba taip: „23 % pacientų per savaitę pasijuto geriau, o antros savaitės pabaigoje – 56 %. Sveikatos jausmo negalima išmatuoti tiesiogiai, bet jis vertinamas kiekvienos savaitės pabaigoje.
Kadangi kokybiniai rodikliai nesukelia rimtų faktų ar skaičių, jie dažnai laikomi rinkodaros priemone arba būdu paslėpti nepavykusius eksperimentus. Nors kai kuriais atvejais tai gali būti tiesa, daugelyje laukų naudojami kokybiniai duomenys, o ne kiekybiniai. Suprasti subjekto reakciją į produktą ar situaciją dažnai yra naudingiau nei žinoti, kiek minučių prireikė, kad kažkas nusiramintų po išgąsčio. Tai ypač pasakytina apie antropologiją, rinkodarą ir socialinį darbą, kur skaičiai dažnai gali slėpti gilesnę problemą.