Kolonijinio stiliaus namai – tai namai, pastatyti kolonijiniu laikotarpiu JAV, kur anglai, prancūzai, vokiečiai ir ispanai turėjo kolonijas, išsibarsčiusias įvairiose Šiaurės Amerikos vietose. Sąvoka „kolonijinio stiliaus namai“ taip pat gali reikšti kolonijinio atgimimo namus, modernius namus, kurie yra skirti kolonijiniam stiliui priminti. Šis architektūros stilius išliko nuolat populiarus Šiaurės Amerikoje, o daugybę pavyzdžių galima pamatyti visoje JAV, ypač rytinėje pakrantėje tokiuose regionuose kaip Niujorkas ir Vermontas.
Kolonijiniu laikotarpiu buvo pastatyti kelių skirtingų stilių namai, ir visi jie vadinami kolonijinio stiliaus namais. Vietinės statybinės medžiagos paprastai turėjo įtakos naudojamos architektūros tipui, kaip ir statybininkų kilmė, daugelis jų statė namus pažįstamais ir patogiais stiliais, jei ne visada praktiški klimatui, kuriame jie buvo pastatyti.
Ankstyvojo angliško stiliaus kolonijiniai namai atspindėjo vėlyvųjų viduramžių laikotarpiu sukurtus statybos būdus. Kiti Anglijos įtakos turinčių kolonijinio stiliaus namų pavyzdžiai yra Naujosios Anglijos kolonijos, Menkių kyšulio kolonijos, Gruzijos kolonijiniai namai ir federalinio stiliaus namai. Taip pat galima pamatyti olandų, vokiečių ir ispanų kolonijinio stiliaus namų pavyzdžių, o olandų ir vokiečių namai daugiausia matomi Niujorko valstijoje, o prancūzų kolonijiniai namai yra Amerikos pietuose, o ispanų stiliaus namai pietvakariuose ir dalyse. Kalifornija.
Keletas bruožų būdingi beveik visiems kolonijinio stiliaus namams. Jie linkę būti simetriški ir dažnai yra kvadratiniai arba stačiakampiai. Langai dažniausiai yra uždengti langinėmis, o namai gali būti dviejų aukštų arba vieno aukšto su dvišlaitinėmis mansardomis. Prancūzišku stiliumi pastatytuose namuose gali būti dengtų prieangių arba balkonų. Tikrieji kolonijinio stiliaus namai, pastatyti kolonijiniu laikotarpiu, dažnai pasižymi nepaprastai žemomis lubomis ir durimis, atspindinčiomis mažesnį šiuo laikotarpiu gyvenusių žmonių ūgį, o daugelyje namų yra langai šonuose prie lauko durų, su suporuotais dūmtraukiais abiejose namo pusėse arba vienas didelis kaminas viduryje. Naujosios Anglijos stogai dažniausiai būna statūs ir nuožulnūs, o pietvakariuose ir pietuose – daug švelnesnis nuolydis.
Medinis karkasas buvo įprastas statybos būdas kolonijiniu laikotarpiu. Kai kurie vokiečių kolonijinio stiliaus namai buvo statomi iš plytų ar akmens, o ispaniško stiliaus namai dažnai buvo gaminami iš adobe ar plytų. Tokių namų išvaizda yra klasikiniu požiūriu labai švari, su minimalia ornamentika, nors durys gali būti vainikuotos įmantriu lipdiniu. Tokie namai kartais atrodo labai griežti ir oficialūs, jų grindų planas gali apimti formalias pramogas, pavyzdžiui, atskirą valgomąjį.