Koma paprastai suprantama kaip sąmonės netekimo būsena, iš kurios paciento negalima pažadinti. Būdamas nesąmoningas, pacientas negali atlikti savanoriškų veiksmų, nebūna ir nemiega, neregistruoja jokios reakcijos į jokį dirgiklį. Iš esmės komos būsenos pacientas lieka gyvas, tačiau visiškai negali bendrauti su pasauliu.
Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio koma, reiškiančio gilų miegą, koma gali atsirasti dėl daugelio skirtingų įvykių. Centrinės nervų sistemos problemos gali sukelti komą. Dėl medicininių krizių, tokių kaip insultas, pacientas taip pat gali patekti į komos būseną. Yra atvejų, kai dėl apsinuodijimo asmuo ilgą laiką pateko į komą.
Nelaimingi atsitikimai taip pat gali baigtis koma. Bet koks nelaimingas atsitikimas, susijęs su galvos trauma, gali sukelti sąmonės praradimą ir nugrimzti į komą. Tai ypač pasakytina apie įtariamą smegenų sukrėtimą. Paprastai tai priskiriama smegenų dalies, vadinamos tinkliniu dariniu, pažeidimu. Būtent ši smegenų sritis padeda reguliuoti kasdienį budrumo ir miego ciklą.
Taip pat yra medicinos sukeltos komos pavyzdžių. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas gali nuspręsti vartoti vaistus, kad sukeltų komą, jei buvo sunki galvos trauma, kurią reikia gydyti. Manoma, kad tai padeda apsaugoti aukštesnę smegenų funkciją tiek nuo traumos, tiek nuo medicininių procedūrų, kurių gali prireikti norint pasveikti.
Nors dauguma žmonių komą supranta kaip būseną, kai asmuo yra visiškai ramus ir tylus, taip yra ne visada. Kai kuriais atvejais komos būsenos pacientas gali turėti nevalingą judesį, kuris atrodo savanoriškas. Taip pat yra galimybė, kad pacientas retkarčiais sušuks. Tačiau visi šie veiksmai nėra individo kontroliuojami ir nebūtinai rodo, kad jis ar ji vis labiau suvokia aplinką.
Komos dažnai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Atsigavimas po komos dažniausiai užtrunka, nes pacientas pamažu atgauna motorinių funkcijų kontrolę ir sugeba susigrąžinti kalbos bei kitus bendravimo įgūdžius. Kai kuriais atvejais visiškas atsigavimas neįvyksta. Kitais atvejais asmuo gali patekti į vadinamąją vegetatyvinę būseną arba niekada neatgauti sąmonės ir išmirti.
Nors medicinos mokslas sukūrė komos gydymo būdus, kurie kai kuriais atvejais buvo sėkmingi, nėra tikslaus gydymo komos atveju. Sveikatos priežiūros specialistai kiekvienu atveju sprendžia individualiai ir suformuluoja gydymą pagal žinomus su pacientu susijusius veiksnius.