Kiekviena aktyvi kometa turi uodegą – tai dalis to, kas paverčia kometą kometa. Iš kur atsiranda kometos uodega? Didžiąją savo gyvenimo dalį kometos yra lediniai objektai Saulės sistemos pakraščiuose ir neturi uodegų. Tai kosminės uolienos, daugiausia sudarytos iš ledo ir dulkių – kai kometa yra aktyvi, ši uola vadinama branduoliu. Kai kometa skrieja aplink Saulę, ji galiausiai pereina į vidinę Saulės sistemą, kur saulės vėjas ir saulės šviesa tampa pakankamai intensyvūs, kad pradėtų išgarinti dalį kometos ledo ir dulkių, kurios vėliau jonizuojasi ir tampa ilga, ištempta kometos uodega.
Kometos uodega gali tapti itin ilga – vienas astronominis vienetas (atstumas nuo Žemės iki Saulės, 150 mln. km arba 93 mln. mylių) – koma arba tiesioginė atmosfera aplink kometą gali būti didesnė už Saulę. Visa tai iš branduolio, kurio skersmuo yra nuo 100 metrų (328 pėdų) iki 50 km (31 mylios), o 10 km (6 mylių) skersmuo būdingas plika akimi matomoms kometoms. Kadangi kometos tik nedidelę savo laiko dalį praleidžia vidinėje Saulės sistemoje, jos turi daug ledo ir kitų lakiųjų medžiagų, kurios išsiskiria kaitinamos Saulės.
Priežastys, kodėl kometos uodega yra tokia šviesi, nepaisant mažo tankio, yra sudėtingos. Kai saulės ultravioletiniai spinduliai paveikia dulkes aplink branduolį, dėl fotoelektrinio poveikio šios dalelės išskiria elektronus kiekvienam jas sužadinusiam ultravioletiniam spinduliui. Šie elektronai aplink branduolį sukuria „indukuotą magnetosferą“, kuri blokuoja į išorę tekančias saulės vėjo daleles. Kadangi kometos juda viršgarsiniu greičiu, palyginti su saulės vėju, kometos priekyje susidaro laivapriekio smūgis, panašus į laivapriekio smūgį, susidarantį aplink judantį laivą jūroje. Šioje srityje telkiasi kometiniai jonai, „apkraunantys“ saulės magnetinį lauką plazma. Šviečianti plazma teka atgal nuo Saulės krypties, susijungdama tarp ištrauktų magnetinio lauko linijų, kurias sukuria kometos sukeltos magnetosferos.
Taigi, kometos uodegos šviesumą daugiausia lemia kondensuotų jonų šviesumas, o ne dulkės, atspindinčios Saulės šviesą, nors pastarosios šiek tiek prisideda. Kadangi kometos uodega nesusidaro vien dėl už kometos esančių dulkių dalelių, ją galima pašalinti, jei magnetinis laukas sugenda, o tai gali atsirasti magnetinio pakartotinio sujungimo metu. Šis įvykis, kurį gali sukelti vainikinės masės išstūmimas iš Saulės, buvo pastebėtas keletą kartų, paskutinį kartą Encke kometoje 2007 m., ir vadinamas uodegos atjungimo įvykiu.