Kompiuterio atmintis gali reikšti daugybę kompiuterio atminties tipų, tačiau paprastai tai reiškia laisvosios kreipties atmintį (RAM). Jis fiziškai randamas kompiuterio lustuose, kurie yra įkišti į kompiuterio pagrindinę plokštę. RAM yra elektroninė, o ne mechaninė; tai yra, jame nėra judančių dalių, todėl duomenų prieiga prie jo yra labai greita. Šiuolaikiniai kompiuteriai dažnai turi nuo 256 MB (megabaitų) iki 2 GB (gigabaitų) RAM, nors, žinoma, yra ir daugiau ar mažiau RAM turinčių kompiuterių. RAM taip pat yra nepastovi, tai reiškia, kad ji prarandama išjungus kompiuterį.
Brangus RAM pobūdis paskatino sukurti kitą kompiuterio atminties tipą, vadinamą virtualia atmintimi. Naudojant virtualiąją atmintį, veikimo sulėtėjimas pastebimas tik tada, kai bandote valdyti programą, kurios failai yra virtualiojoje atmintyje. Iš esmės šis sulėtėjimas pastebimas tik perjungiant programas. Tokiu būdu virtualioji atmintis dažnai yra pigesnė RAM alternatyva.
Trečias kompiuterio atminties tipas yra talpykla. Yra dviejų tipų talpyklos. Pirminė talpykla arba 1 lygio talpykla yra integruota tiesiai į centrinį procesorių (CPU) ir užtikrina greitą duomenų, kurių CPU dažnai reikia, prieinamumą. Antrinė talpykla, arba 2 lygio talpykla, paprastai yra sukurta atminties mikroschemoje, yra labai arti procesoriaus ir turi tiesioginį ryšį su CPU per tam skirtą grandinę. Antrinės talpyklos talpa yra didesnė nei pagrindinė. Talpykla iš esmės pagreitina duomenų judėjimą iš pagrindinės atminties į procesorių.
Registrai sudaro ketvirtą kompiuterio atminties tipą. Tai yra CPU vienetai, kuriuose yra tam tikrų tipų duomenų, ypač aritmetiniam ir loginiam vienetui (ALU). Paskutinė kompiuterio atminties grupė vadinama „flash“. Tai kietojo kūno, perrašomo tipo atmintis. „Flash“ atminties pavyzdžiai yra BIOS ir atminties kortelės. Kaip ir RAM, jie yra elektroniniai, o ne mechaniniai. Jie taip pat yra nepastovūs, todėl tinka skaitmeniniams fotoaparatams, mobiliesiems telefonams ir kitiems miniatiūriniams kompiuteriams.