Kompiuterio pseudoportretas yra suasmenintas grafinis failas arba atvaizdavimas, vaizduojantis kompiuterio vartotoją. Iš esmės yra du tipai: naudojami svetainėse, pvz., žiniatinklio mainų lentose, ir tie, kurie naudojami žaidimų ir virtualiame pasaulyje.
Paprasčiausias avataro tipas yra nedidelis grafinis failas, naudojamas svetainėse. Tinklalapiai, kuriuose siūlomos pokalbių lentos, dažnai leidžia nariams įkelti paveikslėlį, kad pavaizduotų save. Pseudoportretas gali būti tikroji jį naudojančio asmens skaitmeninė nuotrauka, bet dažniau tai vaizdas, skirtas kūrybiniam alter ego. Tai gali būti žaidimo metu pateikta žvėries, herojaus ar herojės nuotrauka; humoristinis augintinio ar animacinio veikėjo paveikslas; arba dizainas, kuris pateikia pareiškimą. Vaizdas rodomas greta naudotojo įrašų, todėl kiti iš pirmo žvilgsnio lengvai atpažįsta autorių.
Kartais svetainė siūlo bendrą avatarų rinkinį tiems, kurie dar nesukūrė savo. Paprastai vartotojas pakeičia bendrą vaizdą, kai tik išmoksta sukurti asmeninį vaizdą. Daugelyje svetainių, siūlančių paslaugas, kuriose naudojami avatarai, pateikiamos instrukcijos, kaip juos sukurti ir įkelti.
Nors interneto vartotojai statinius grafikos failus naudoja kaip avatarus, virtualiuose pasauliuose avataras yra visiškai atvaizduotas interaktyvus personažas. Daugeliu atvejų visus veikėjo aspektus galima pritaikyti naudojant sąsają su slankiojančiomis juostomis, kad būtų galima pakeisti tokias funkcijas kaip kūno tipas, plaukai, oda ir drabužiai. Avataras virtualiame pasaulyje vaikšto kompiuterizuotame naudotojo kraštovaizdyje, manipuliuodamas aplinka. Pelės ir klaviatūros paspaudimai perkelia veikėją ir priverčia jį atlikti įvairius veiksmus. Jis gali vaikščioti, bėgti, šokinėti, kovoti, skristi, šaudyti, šokti, šaukti, imti daiktus, atidaryti duris ar net kurti objektus.
Virtualiuose pasauliuose, tokiuose kaip SecondLife.com, pseudoportreto unikalumo laipsnis kažką pasako apie jį valdančio vartotojo patirtį. Nėra aiškesnio būdo reklamuoti save kaip naujoką, nei risčioti po virtualų pasaulį naudojant bendrąjį avatarą, kai yra tinkinimo parinkčių.
Virtualaus pasaulio pseudoportretas taip pat turi inventorių, skirtingai nei internetiniai. Į inventorių įeina daiktai, kuriuos veikėjas surinko, uždirbo arba įsigijo. Žaidimuose tai gali būti įrankiai, ginklai, amunicija ir maistas. Ne žaidimų pseudoportretas gali rinkti drabužius, aksesuarus, narystes virtualiojo pasaulio klubuose, augintinius, transporto priemones, virtualią valiutą ir daugybę kitų daiktų. Virtualiojo pasaulio programinė įranga prisimena naujausią veikėjo išvaizdą bei inventorių ir atkuria juos kiekvienoje sesijoje.
Indų mitologijoje avataras yra dievybė, kuri įgavo žemišką pavidalą, dažniausiai žmogaus, siekdama atnešti žemei aukštesnę sąmonę, kurią sukūrė indų dievai. Žmonėms kuriant virtualius pasaulius, galima sakyti, kad kompiuterinė versija reprezentuoja žmogaus įsikūnijimą į savo kūrybą. Be religinių ryšių, kompiuterio pseudoportretas turi turtingą ir konceptualiai provokuojantį bendravardį.