Kompiuterio saugumo pažeidimas yra įsibrovimas į kompiuterį arba kompiuterių tinklą, dažniausiai įsilaužėlių ar kenkėjiškos programinės įrangos, kuri pažeidžia neskelbtinus duomenis arba kenkia kompiuteriams ar tinklo funkcijoms. Piratai ir nusikaltėliai taiko daugybę taktikos ir metodų, kad apeitų kompiuterinės saugos priemones, kad pavogtų duomenis, pvz., kredito kortelės informaciją, banko informaciją, socialinio draudimo numerius ir kitą asmeninę informaciją, naudojamą apgaulingose nusikalstamose veikose. Kai kuriais atvejais kompiuterio saugumo pažeidimo tikslas yra tiesiog padaryti žalą. Kenkėjiška programinė įranga, virusai ar kitos programos įterpiamos į sistemą, siekiant sunaikinti duomenis arba pakenkti kompiuterio ar tinklo gebėjimui veikti.
Įsilaužėliai dažnai įsilaužia į sistemas, norėdami pavogti asmeninę informaciją, kad ją galėtų panaudoti nusikalstamose įmonėse, pvz., apgaulės būdu ar tapatybės vagyste, dažnai nedėdami daugiau pastangų, nei atspėdami slaptažodį. Kredito kortelių numeriai, banko sąskaitų numeriai, socialinio draudimo numeriai ir kiti asmens duomenys dažnai yra kompiuterių saugumo pažeidimo objektas. Atakas gali vykdyti vieni dirbantys žmonės arba įterpti kenkėjišką programinę įrangą, skirtą pavogti duomenis, gauti prieigą prie duomenų arba sugadinti kompiuterių sistemas.
Klavišų registratoriai – tai programos, kurias įdėjus galima įrašyti, kokius klavišus paspaudžia vartotojai, suteikdamos nusikaltėliams informaciją apie slaptažodžius ar kitus duomenis. Kitos programos gali nukreipti vartotojus į suklastotas svetaines, kuriose jie apgaudinėjami pateikti asmeninės informacijos. Virusų programos sukurtos taip, kad būtų destruktyvios, sugadintų operacines sistemas, duomenų failus ar kitaip sumažintų kompiuterio funkcijas. Kitų tipų kenkėjiška programinė įranga gali kopijuoti ir perkelti didelius duomenų kiekius.
Piratai gali būti labai įmantrūs arba gana nekvalifikuoti mėgėjai, tačiau net vidurinių mokyklų studentai, dirbantys iš įprasto namų kompiuterio, gali įsilaužti į itin jautrius kompiuterių tinklus. Yra užregistruotų atvejų, kai nepilnamečiai įsilaužia į mokyklų tinklus, kad pavogtų informaciją ir pakeistų pažymius, taip pat šimtai kitų panašių pažeidimų, kuriuos įvykdė asmenys ir labai organizuoti nusikaltėlių būriai bankuose, finansų institucijose, vyriausybinėse agentūrose ir privačiuose tinkluose. Kai kuriais atvejais kompiuterio saugos pažeidimas gali būti vidinis. Pavyzdžiui, įmonės darbuotojas gali pasinaudoti savo padėtimi ir prieiga, kad neteisėtai naudotųsi sistemomis ir duomenimis.
Kompiuterių saugumas yra nuolatinis susirūpinimas, nes įsilaužėliai tampa vis sudėtingesni ir kvalifikuoti. Pagrindinė kompiuterių apsaugos sistemų problema yra ta, kad dažnai vienintelė kliūtis įsilaužėliui ar kitam neteisėtam vartotojui yra slaptažodis, kurį įgudę užpuolikai gali nulaužti, atspėti ar kitaip apeiti. Kompiuterių saugos technologijos nuolat tobulėja, siekiant užkirsti kelią šioms atakoms. Duomenų perdavimo šifravimo sistemos tampa vis sudėtingesnės. Ugniasienės ir antivirusinės programos skirtos sustabdyti daugelio rūšių kenkėjiškos programinės įrangos įsibrovimą. Daugelis sistemų turi slaptažodžių įvedimo valdymo priemones, kurios užrakina konkrečius IP adresus arba užšaldo prieigą prie paskyros, jei per daug kartų įvedamas neteisingas slaptažodis.