Kompiuterio terminalas yra aparatinė įranga, naudojama elektroniniams duomenims įvesti, nuskaityti ir rodyti. Nors daugelis žmonių mano, kad šiuolaikiniai staliniai ar nešiojamieji kompiuteriai, kurie yra darbo vietoje, yra terminalas, šie įrenginiai yra tik naujausi terminalų tipai, kurie buvo naudojami daugelį metų. Atsiradus 1940-ųjų ir 1950-ųjų kompiuteriams, darbo stoties koncepcijai, kuri leido tiekti informaciją į duomenų bazę, taip pat gauti informaciją pagal užklausas, atsirado pirminė kompiuterių terminalo koncepcija.
Vienas iš pirmųjų tokio tipo elektromechaninės įrangos pavyzdžių buvo įprastas teleprinteris. Nors įvairių gamintojų ir modelių dizainas šiek tiek skyrėsi, dauguma jų buvo klaviatūra, kuri labai panaši į rašomąją mašinėlę. Ši spausdinimo stotis buvo prijungta prie skaičiavimo sistemos, kurioje buvo saugomi duomenys. Naudodama klaviatūrą užklausai įvesti, o tada paspausdama konkretų klavišą, kad pradėtų paiešką, sistema suras atsakymą, tada išspausdins atsakymą ant telespausdintuvo naudojamo smeigtuko popieriaus. Šio tipo terminalai išpopuliarėjo daugelyje leidybos ir žiniasklaidos įmonių XX a. šeštajame dešimtmetyje, nes šių elektroninių smegenų naudojimas faktams tikrinti padėjo šioms įmonėms nuolat atnaujinti ir išlaikyti daugybę informacijos apie įvairius duomenis.
Daugeliui šių ankstyvųjų įrenginių reikėjo naudoti perfokortelius, kad informacija būtų įtraukta į duomenų bazę. Perfokortos buvo sukurtos naudojant įrangą, skirtą perforuoti mažą stačiakampę kortelę tam tikruose kortelės korpuso taškuose. Kiekviena kortelė buvo įtraukta į terminalo lizdą, todėl sistema galėjo nuskaityti kortelę ir konvertuoti informaciją į elektroninius duomenis, kurie vėliau buvo saugomi sistemos atminties bankuose. Būtent šiuos saugomus duomenis sistema pasieks, kai bus pateikta užklausa, išverstų duomenis atgal į bendrą kalbą ir naudotų vieną ar daugiau teleprinterių, kad pateiktų atsakymo atspaudą.
Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose tobulėjant technologijoms, kompiuterių terminalo samprata pradėjo šiek tiek keistis. Vietoj nedidelio skaičiaus terminalų, prijungtų prie pagrindinio kompiuterio, kilo mintis apie darbalaukio jungčių tinklą per centrinį serverį. Dešimtajame dešimtmetyje daugelio įmonių darbo stotys nebebuvo aprūpintos tokiais įrenginiais kaip rašomosios mašinėlės, bet turėjo standųjį diską, monitorių ir klaviatūrą, kuri buvo pakankamai maža, kad tilptų ant įprasto darbo stalo. Kai kuriais atvejais šiuose naujesniuose terminaluose taip pat buvo spausdintuvas, nors daugelis įmonių pasirinko naudoti vieną spausdintuvą, kad vienu metu aptarnautų kelis terminalus. Technologijoms toliau tobulinant šių naujesnių sistemų elektronines funkcijas, pavieniai spausdintuvai atskirose darbo vietose tapo įprasti.
Šiandien kompiuterinis terminalas leidžia vartotojui ne tik prisijungti prie duomenų, išsaugotų standžiajame diske, ar bendrame įmonės serveryje saugomais duomenimis, bet ir prie daugybės informacijos, randamos internete. Ši šiuolaikinė terminalo konfigūracija ir toliau keičiasi. Technologijų pažanga dabar leidžia naudoti nešiojamuosius kompiuterius ir net kai kuriuos delninius įrenginius nuotoliniu būdu prisijungti prie duomenų bazių, įvesti ir gauti duomenis bei apskritai atlikti visas užduotis, kurios kažkada buvo įmanomos tik biuro aplinkoje.