Mes visi žinome, kas yra kompiuteris tam tikra, šiuolaikine prasme. Asmeniniai kompiuteriai (asmeniniai kompiuteriai) sutinkami daugelyje kasdienio gyvenimo aspektų, o kai kuriems žmonėms sunku net įsivaizduoti pasaulį be jų. Tačiau šis terminas reiškia daugiau nei tik mums pažįstamus „Mac“ ir asmeninius kompiuterius. Kompiuteris iš esmės yra mašina, kuri gali priimti instrukcijas ir atlikti skaičiavimus pagal tas instrukcijas.
Kompiuterį nuo mechaninio skaičiuotuvo išskiria gebėjimas priimti instrukcijas (dažnai vadinamas programomis) ir jas vykdyti. Nors abu gali atlikti skaičiavimus, skaičiuotuvas tiesiog reaguoja į tiesioginį įvestį. Tiesą sakant, dauguma šiuolaikinių skaičiuoklių iš tikrųjų yra kompiuteriai, kuriuose yra daug iš anksto įdiegtų programų, padedančių atlikti sudėtingas užduotis.
Kompiuteriai yra nuo labai mažų iki labai didelių. Kai kurie iš jų gali atlikti milijonus skaičiavimų per vieną sekundę, o kitiems gali prireikti daug laiko, kad būtų atlikti net patys paprasčiausi skaičiavimai. Tačiau teoriškai viską, ką gali padaryti vienas kompiuteris, galės padaryti ir kitas. Turint tinkamas instrukcijas ir pakankamai atminties, rankiniame laikrodyje esantis kompiuteris turėtų sugebėti atlikti viską, ką gali superkompiuteris, nors gali prireikti tūkstančių metų, kol laikrodis atliks operaciją.
Vienu metu kompiuteriai buvo labai dideli ir jiems reikėjo milžiniškos energijos. Dėl to jie buvo naudingi tik atliekant nedidelę užduočių dalį – pavyzdžiui, skaičiuojant trajektorijas astronominėms ar karinėms reikmėms arba kodų laužymui. Laikui bėgant, tobulėjant technologijoms, jos buvo sumažintos, o jų energijos poreikiai labai sumažėjo. Tai leido panaudoti galią stulbinančiai įvairiems tikslams.
Kad ir kokie kompiuteriniai kompiuteriai būtų paplitę, mūsų pasaulyje jie beveik nebraižo kompiuterių naudojimo paviršiaus. Visų rūšių interaktyvūs įrenginiai turi savo kompiuterius. Mobilieji telefonai, GPS įrenginiai, nešiojamieji organizatoriai, bankomatai, dujų siurbliai ir milijonai kitų įrenginių naudoja juos, kad supaprastintų savo veiklą ir pasiūlytų funkcijas, kurių be jų būtų neįmanoma.
Toks kompiuteris dažnai vadinamas įterptuoju kompiuteriu. Įterptinis tipas skiriasi nuo asmeninio kompiuterio, nes jis iš esmės yra statinis. Nors asmeniniame kompiuteryje, kai kuriuose mobiliuosiuose telefonuose ir kai kuriuose asmeniniuose renginiuose galima įdiegti naują programinę įrangą ir naudotis įvairiomis funkcijomis, įterptasis kompiuteris paprastai turi tik keletą paskirčių, kurios yra gana fiksuotos, kai prietaisas yra pagamintas.
Įterptosios sistemos skiriasi priklausomai nuo pokyčių, kurie gali įvykti po gamybos. Pavyzdžiui, MP3 grotuvas yra įtaisytasis kompiuteris, tačiau jis gali turėti daug sąveikos ir pakeitimų. Tai gali leisti vartotojui keisti naudojamas spalvas, laikrodį, atnaujinti programinę-aparatinę įrangą ir pakeisti atmintyje esančias dainas ar grojaraščius. Vienas šviesofore, paimti kitą pavyzdį, tikriausiai yra gana fiksuotas. Jis nustatytas reaguoti į kelias tam tikras programas – paros laiką, paleidiklį, kai priartėja automobilis, ir galbūt įvestį iš centrinės duomenų bazės pažangesnių sistemų atveju. Šios programos nėra sukurtos interaktyvumui ir greičiausiai niekada nebus pakeistos per visą sistemos gyvavimo laikotarpį.
Kompiuteris yra viena galingiausių naujovių žmonijos istorijoje. Naudodamiesi jais, žmonės staiga sugeba atlikti stulbinamą skaičių skaičiavimų akinančiu greičiu. Informacija gali būti sutraiškyta, tvarkoma ir rodoma akimirksniu. Technologijoms toliau tobulėjant, kompiuteris, be jokios abejonės, taps dar labiau paplitęs ir daugeliu atvejų greičiausiai bus dar mažiau atpažįstamas.