Kompiuterių etika reiškia etikos principus, orientuotus į tai, kaip galutiniai vartotojai, programuotojai ir kiti, kurie yra susiję su kompiuterių programų ir įrangos naudojimu ir kūrimu, nusprendžia elgtis naudodamiesi kompiuterinėmis technologijomis. Tai apima šių asmenų elgesį ir programų bei kitų kompiuterių išteklių naudojimą internetinėje aplinkoje. Šio tipo etika dažnai yra susijusi su tokiomis problemomis kaip privatumo teisės, pagarba intelektinei nuosavybei ir apskritai moralinių principų, kurie paprastai yra bet kuriame etikos kodekse, perkėlimas į kompiuterinę aplinką.
Kaip ir bet kokio tipo etikos kodekso atveju, kompiuterių etika turi ne tik pasirinkti tam tikrus veiksmus, bet ir susilaikyti nuo kitų. Pavyzdžiui, ši etika priverstų vartotojus dalytis duomenimis, kurie laikomi viešais, su kitais. Tuo pačiu metu ta pati etika neleistų dalytis duomenimis, kurie laikomi nuosavybės teise. Žvelgiant iš šios perspektyvos, kompiuterių etika gali būti vertinama kaip teisingas dalykas tinkamu laiku.
Yra keletas problemų, dėl kurių reikia vadovautis kompiuterių etika. Pavyzdžiui, tinkama etika reikalautų nedubliuoti ir neplatinti patentuotos programinės įrangos kitiems be aiškaus subjekto, turinčio tos programinės įrangos autorių teises, leidimo. Intelektinės nuosavybės atveju asmenys, turintys prieigą prie tos nuosavybės kartu su leidimu naudoti tuos duomenis savo darbe, neperduotų tos informacijos kitiems, kurie neturėjo leidimo. Tai reiškia, kad jei programa yra sukurta naudoti įmonėje, darbuotojai nesidalins ta programa su niekuo už verslo ribų, nebent bus suteiktas leidimas.
Kompiuterių etika taikoma visiems, kurie naudojasi kompiuteriu. Tai reiškia, kad asmenys, norintys praktikuoti etišką elgesį, nebandys prieiti prie kitų el. pašto paskyrų be leidimo, nedalyvaus neteisėtoje įsilaužimo veikloje ir nebandys apsaugoti nuosavybės teise priklausančių duomenų, kad galėtų išnaudoti tuos duomenis. Kaip bendroji etika reikalauja, kad žmonės nesistengtų gauti prieigos prie privačių kitų dokumentų, ta pati sąvoka perkeliama į elektroninį pasaulį, o vartotojai pasirenka gerbti visų kitų, besinaudojančių elektroninėmis technologijomis, privatumą.
Kompiuterių etikos pažeidimai kartais sprendžiami pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau kartais tai nėra nusikaltimas, už kurį būtų galima lengvai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai, kad yra tokių, kurie naudodamiesi kompiuterinėmis sistemomis nusprendžia nesilaikyti etiško elgesio, liudija nuolat auganti antivirusinės programinės įrangos, apsaugos nuo šnipinėjimo programų ir kitų išteklių, skirtų užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie duomenų, paklausa. Kaip ir bet kuriame etikos kodekse, kompiuterių etikoje pagrindinis dėmesys skiriamas sąžiningam ir atviram bendravimui su kitais, ribų paisymu ir apskritai kitų teisių paisymu, kad informacija būtų konfidenciali, jei jie taip nori.