Koncepcinė struktūra apima teorines struktūras, įskaitant įvairias prielaidas, principus ar taisykles, kurių įmonės vadovaujasi vykdydamos veiklą. Ši sistema gali būti unikali įmonės misijai, vizijai ir nuosavybei. Nors mažesnės įmonės gali nenaudoti konceptualios sistemos savo organizacinėje struktūroje ar valdymo praktikoje, didesnės įmonės ar korporacijos dažnai naudoja šią sistemą, kad sustiprintų savo veiklos aplinkos stiprumą. Įprasta sąvokų sistema naudojama korporacijos valdyme.
Įmonės valdymas apima specialias taisykles ir praktiką, kurių įmonės laikosi, siekdamos užtikrinti santykių su verslo suinteresuotosiomis šalimis atskaitomybę ir skaidrumą. Verslo suinteresuotosios šalys yra pavieniai investuotojai, klientai, vadovai, darbuotojai, vyriausybinės agentūros ir plačioji visuomenė. Koncepcinė įmonės valdymo sistema dažnai apima sutartinius susitarimus, interesų konfliktų derinimo procedūras ir vidaus darbuotojų valdymo gaires.
Koncepcinė sistema naudojama vadovaujantis sutartiniams susitarimams tarp įmonės ir verslo suinteresuotųjų šalių. Šios gairės užtikrina, kad įmonė nesudarytų verslo sutarčių ar oficialių rašytinių susitarimų, kurie per daug išplečia įmonės ekonominius išteklius. Sistemoje taip pat gali būti nurodytas minimalus priimtinas procentas, susijęs su verslo investicijų ir kitų profesinių santykių ar partnerysčių grąžos norma. Kiekvienos sutartinėse sutartyse nurodytos įmonės pareigos, teisės ir lūkesčiai taip pat gali būti nustatomi naudojant konceptualią sistemą.
Įmonės dažnai kuria konkrečias pagrindines konfliktų sprendimo procedūras, siekdamos užtikrinti, kad vidinės ar išorinės verslo situacijos neišeitų iš rankų. Nors konfliktų sprendimas yra svarbi verslo funkcija, susijusi su išorės verslo suinteresuotosiomis šalimis, didelės įmonės taip pat gali susidurti su daugybe konfliktų tarp įvairių verslo padalinių. Koncepcinė sistema gali apibrėžti konkretų kiekvieno asmens, skyriaus ar kito subjekto vaidmenį versle ir tai, kaip konfliktai bus suderinami pagal įmonės tvarką. Įmonės, spręsdamos konfliktus, susijusius su išorės verslo suinteresuotosiomis šalimis, gali pasitelkti išorės teisininkus arba arbitražo procesą.
Įmonių valdymas paprastai apima patikrinimų ir atsvarų sistemą. Ši patikrinimo ir balanso sistema padeda vykdomiesiems vadovams ar direktoriams apriboti vieno asmens ar grupės galią priimant verslo sprendimus. Suteikus vienam asmeniui per daug sprendimų priėmimo galių, asmuo gali priimti sprendimus dėl jo asmeninių, o ne įmonės interesų. Vidaus verslo skyriai taip pat gali veikti taip pat, jei per daug sprendimus priimančių asmenų yra sugrupuoti viename skyriuje. Nors ši situacija gali būti ne itin nuostolinga ar pavojinga, ji gali priversti įmonę žengti trumparegišku keliu ir sumenkinti įmonės konceptualios sistemos svarbą.