Bylomis pagrįstas samprotavimas yra problemų sprendimo metodas, kurio metu naujos problemos sprendimas sukuriamas remiantis ankstesne patirtimi, susijusia su kita problema. Kai kuriais atvejais galima visiškai pakartotinai panaudoti tam tikrą sprendimą, o kitais atvejais senoji problema suteikia tik ribotą įžvalgą apie naują sprendimą. Bylomis pagrįstas samprotavimas yra stipriai pagrįstas analogija, nes asmenys žvelgia į praeitį, kad surastų situacijas ir problemas, analogiškas toms, su kuriomis susiduria dabartyje. Tai labai svarbu tiriant žmogaus sprendimų priėmimą ir kompiuterinio mąstymo technologijas. Daugelis žmonių sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo tyrėjų mano, kad beveik visi pagrįsti sprendimai priimami remiantis konkrečiu atveju.
Atveju pagrįstą samprotavimą galima taikyti įvairiais būdais, atsižvelgiant į savo poreikius konkrečioje situacijoje. Senesnės problemos sprendimas gali būti pakartotinai panaudotas sprendžiant naują ir analogišką problemą arba bent jau gali pasiūlyti naujos problemos sprendimo būdą. Galima naudoti tokius samprotavimus, kad pakeistumėte naujos problemos sprendimą, kuris neveikia tinkamai, arba nuspėti galimas problemas, susijusias su nauju sprendimu. Sugalvojus naujos problemos sprendimą, galima panaudoti analogiškas praeities situacijas naujam sprendimui analizuoti, siekiant nustatyti, kodėl jis veikė, ir ieškoti galimų trūkumų.
Keturi pagrindiniai žingsniai apibūdina atvejo samprotavimą. Nustačius naują problemą, pirmiausia reikia prisiminti panašias praeities problemas. Prisiminus praeities problemas, sprendimas naudojamas pakartotinai arba pritaikomas prie naujos situacijos. Po to reikia išbandyti naują sprendimą, kad pamatytumėte, ar jis tinka naujai problemai taip pat, kaip veikė analogiškai senesnei problemai, ir atitinkamai peržiūrėti naująjį sprendimą. Galiausiai, radus veiksmingą sprendimą, nauja problema ir sprendimas įtraukiamas į atmintį kaip naujas „atvejis“, į kurį galima kreiptis vėlesniais atvejais pagrįstais samprotavimais.
Beveik visi žmonės, siekdami išspręsti įvairias savo kasdienio gyvenimo problemas, yra linkę naudoti konkrečius argumentus. Kai kurios profesijos ypač reikalauja dažnai naudoti tokius samprotavimo metodus. Pavyzdžiui, advokatai ir teisėjai savo argumentus ir sprendimus dažnai grindžia ankstesnėmis panašiomis teisinėmis bylomis. Matematikai ir matematikos studentai, spręsdami naujus ir nepažįstamus matematikos uždavinius, pasitelkia atvejo samprotavimus. Beveik visose profesijose, kurioms reikalingas problemų sprendimas, tam tikru momentu reikės naudoti tokius samprotavimo metodus.