Sąvoka „konstituciniai simptomai“ reiškia ligos pasireiškimą, atsirandantį dėl to, kad liga paveikia visą kūną. Jie paprastai nėra būdingi tam tikroms ligoms ir nėra tokie naudingi diagnozuojant, kaip nekonstituciniai simptomai. Aiškiai atpažįstamų medicininių problemų, patenkančių į šią grupę, pavyzdžiai yra karščiavimas, galvos skausmas ir prakaitavimas. Neaiškesni klausimai, tokie kaip silpnumas, mieguistumas ar svorio kritimas, taip pat yra grupės dalis. Konstituciniai simptomai gali pasireikšti atskirai arba kartu, priklausomai nuo konkrečios asmens sveikatos būklės.
Kadangi kūnas yra vienas organizmas, konkrečios ligos poveikis vienai sričiai nebūtinai turi įtakos tik vienai sričiai. Imuninė sistema gali sukelti poveikį visam kūnui, taip pat energijos apykaitos sutrikimus arba neigiamą poveikį smegenims ar kitiems organams. Todėl vienos srities problema, pvz., skydliaukės liga, gali sukelti šiuos simptomus, taip pat vietinius simptomus. Ligos, pvz., infekcijos, kurios pažeidžia didžiąją kūno dalį, taip pat gali sukelti simptomus, kurie paveikia visą kūną.
Karščiavimas yra dažnas ligos simptomas ir vadinamas konstituciniu, nes jis paveikia visą kūną per imuninę sistemą ir sukelia aukštą temperatūrą. Kitas pavyzdys yra neįprastas prakaitavimas, kuris gali pasireikšti atskirai arba kartu su karščiavimu. Šaltkrėtis ar nekontroliuojamas drebulys taip pat yra bendri simptomai. Dilgčiojimas ar neįprastas odos jautrumas yra dar vienas simptomas, patenkantis į šią kategoriją, o galvos skausmas paprastai įtraukiamas į apibrėžimą, nes jis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo akių problemų iki streso.
Svorio kritimas yra neaiškus ligos rodiklis, nors sunkus svorio kritimas yra akivaizdus rimtų ligų diagnozavimo tikslas. Šis simptomas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Liga gali turėti įtakos žmogaus apetitui arba liga gali sukelti maistinių medžiagų malabsorbciją įprastu maistu. Vėmimas ar viduriavimas dėl ligos taip pat gali būti svorio kritimo priežastis.
Silpnumas yra bendras simptomas, galintis rodyti įvairių ligų, nuo gripo iki širdies ligų, buvimą. Nenormalus mieguistumas, žiovulys ar vangumas taip pat gali rodyti pagrindinę ligą. Kai liga pažeidžia plaučius arba širdį, žmogus taip pat gali negerti normaliai kvėpuoti arba jausti alpimą sėdėdamas.
Šių simptomų sunkumas paprastai rodo, kokio gydymo žmogui reikia. Rimtoms problemoms, tokioms kaip silpnumas ar dusulys, reikia nedelsiant atkreipti dėmesį, o suaugusiems, kuriems yra nedidelis karščiavimas, gali prireikti tik gydytojo arba vaistininko patarimo. Konstitucinių simptomų gydymo galimybės priklauso nuo konkretaus paciento, tačiau dažniausiai pagrindinis dėmesys skiriamas pagrindinės priežasties gydymui, siekiant pašalinti arba palengvinti konstitucines problemas.