Konsultavimo psichologija apibūdina praktiką, padedančią žmonėms spręsti asmeninio ar tarpasmeninio gyvenimo problemas. Konsultuojantis psichologas pataria, kaip padėti pacientui priimti sprendimus, kurie pagerintų jo elgesį, o gyvenimas taptų pilnavertiškesnis ir mažiau įtemptas. Pacientai gali kreiptis pagalbos dėl įvairių problemų, nuo alkoholizmo iki pykčio valdymo, turinčių įtakos jų kasdieniam gyvenimui. Konsultavimo psichologija skiriasi nuo klinikinės psichologijos, kuri daugiau dėmesio skiria psichikos ligų tyrimams, mokymui ir gydymui.
Pacientai dažnai dalyvauja konsultacijose dėl emocinių problemų, kurios sutrikdo sveikus santykius namuose ar darbe. Konsultantas dirba su pacientu, kad padėtų jam priimti geresnius sprendimus ir pakeisti elgesį, sukeliantį nesutarimus. Problemos gali kilti dėl santuokinių problemų, vaikų auginimo problemų ar paprasčiausio nesugebėjimo susidoroti su stresu. Paprastai konsultavimo psichologija sukasi apie socialines problemas ir paciento apginklavimą strategijomis, kaip pagerinti jo gyvenimo kokybę.
Profesinė psichologija yra konsultavimo psichologijos šaka, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas darbo ir karjeros pasirinkimui. Šis konsultantas dažniausiai dirba su pacientais, kurie yra nepatenkinti savo darbo aplinkoje, kad padėtų jiems būti laimingesniems. Pacientai taip pat gali kreiptis konsultacijos dėl tarpasmeninių problemų darbo vietoje, kurios sutrikdo paciento emocinę gerovę, pavyzdžiui, konfliktų su viršininku ar bendradarbiais.
Psichologija yra žmonių ir gyvūnų elgesio mokslas, išsišakojęs į įvairias specialybes ir gydymo metodus, kurie dažnai sutampa. Klinikinis psichologas paprastai gydo psichikos sutrikimus ir ligas, tokias kaip depresija ar šizofrenija, naudodamas psichoterapiją. Jis arba ji gali įsigilinti į nesąmoningą protą ir ištirti, kaip praeitis veikia žmogaus elgesį ar ligą. Klinikiniai psichologai kartais pereina prie konsultavimo psichologijos, kad padėtų pacientui susidoroti su mirtimi, skyrybomis, valgymo sutrikimais ar kitomis emocinėmis problemomis, turinčiomis įtakos paciento psichinei sveikatai.
Tie, kurie studijuoja konsultavimo psichologiją, paprastai turi turėti magistro laipsnį ir licenciją gydyti pacientus. Jie paprastai nėra mokomi ar nėra išsilavinę psichoterapijos srityje ir jiems nereikia daktaro laipsnio, kaip tai daro klinikinis psichologas. Konsultantas gali dirbti privačioje praktikoje, mokyklose, ligoninėse ar profesinės karjeros centruose. Krizių intervencija yra kita studijų sritis, susijusi su konsultavimo psichologija.
Mokyklos psichologai bendradarbiauja su tėvais, mokytojais ir kitais mokyklos darbuotojais, siekdami patenkinti vaikų, turinčių mokymosi negalią, ir tų, kurie laikomi gabiais, poreikius. Jie padeda vaikui, turinčiam elgesio problemų, turinčių įtakos jo rezultatams mokykloje, moko vaiką naujų būdų, kaip susidoroti. Psichologijos konsultavimas mokykloje taip pat gali apimti vaiko ugdymo plano stebėjimą ir rekomendacijų teikimą pagal mokinio emocines ar elgesio problemas.