Konteksto efektai yra psichologijos aspektai, susiję su suvokimu arba tuo, kaip žmogaus protas žiūri į objektą ar įvykį. Konkrečiai, šis reiškinys skirtas aplinkos užuominos poveikiui žmogaus suvokimui. Kaip ir bet kuris suvokimo aspektas, konteksto efektai gali sukurti neatitikimą tarp objekto ar įvykio tikrovės ir minėto objekto ar įvykio suvokimo.
Stimulas yra viskas, ką asmuo gali pamatyti, jausti, liesti, paragauti ar išgirsti. Būtent tai sukelia konteksto efektus. Teorinis konstruktyvaus suvokimo principas teigia, kad žmogaus protas integruoja įvairius įeinančius jutimo elementus, kad sudarytų bendrą psichinį objekto ar įvykio supratimą. Šis požiūris į žmogaus mintį yra žinomas kaip „iš apačios į viršų“ dizainas, nes dalis arba aspektai naudojami kaip pagrindas kuriant kažką didesnio.
Bendras suvokimo tyrimas yra svarbus kognityvinės psichologijos elementas. Ši psichologijos šaka akcentuoja žmogaus mąstymo ir informacijos apdorojimo studijas ir tyrimus. Kognityviniai psichologai mano, kad daug skirtingų veiksnių turi įtakos individo mąstymo gebėjimui – nuo genetikos iki mokymosi ir atminties iki aplinkos veiksnių. Kiekvienas komponentas veikia kartu su kitais komponentais, todėl šie komponentai daro neatskiriamą įtaką vienas kitam. Jei būtų galima atskirti ir ištirti atskirus komponentus, kurie sukuria suvokimą taikant projektavimą iš viršaus į apačią, konteksto efektai būtų pagrindinė tyrimo sritis.
Proto gebėjimas integruoti aplinką yra vienas pagrindinių kontekstinio efekto pavyzdžių. Objekto viršenybės efekto atveju individas gali atpažinti objektą, žiūrimą visą, bet neatpažinti to paties objekto, kai jis suskaidomas į atskiras dalis. Ši idėja yra konfigūracijos pranašumo efekto dalis, pagal kurią atsižvelgiama į tai, kaip objekto orientacija ir kompozicija erdvėje veikia suvokimą.
Yra daug kitų konteksto efektų tipų. Kitas atvejis įvyksta, kai asmenys suvokia objekto ryškumą, o tariamai liuminescencijai įtakos turi objektą supantis šviesumo lygis. Panašiai ir kiti išvaizdos aplinkiniuose objektuose aspektai gali turėti įtakos tam, kaip individas žiūri į tam tikrą stimulą. Toks lyginamasis poveikis žinomas kaip analogiškas kontekstas. Pavyzdžiui, šiek tiek nutukęs vyras gali atrodyti liguistai antsvoris, kai dalyvauja itin plonų šokėjų trupė, o tas pats žmogus staiga tampa liesas, jei atsiduria sumo imtynių šeimynoje.
Konteksto efektai yra net kasdieniame elgesyje. Bibliotekoje gali elgtis kitaip nei naktiniame klube. Nors individuali asmenybė išlieka ta pati, aplinka – kontekstas – įtakoja tikrąjį elgesį. Kaip galima pastebėti, konteksto efektai veikia beveik visuose žmogaus gyvenimo aspektuose – nuo požiūrio į pasaulį iki svarbių sprendimų priėmimo.