Konvekcinis aušinimas yra bet koks šilumos perdavimas, atsirandantis dėl skysčio judėjimo. Tiek skysčiai, tiek dujos gali turėti konvekcinį aušinimą, o poveikis gali būti natūralus arba priverstinis. Natūralus vėsinimas atsiranda dėl šilumos perdavimo dėl skysčio tankio pokyčių, pvz., karšto oro pakilimo ir vėsesnio oro nusileidimo. Priverstinė konvekcija įvyksta, kai skysčiui judėti pridedama bet kokia išorinė jėga, pvz., ventiliatorius judina orą arba šaukštas maišo skystį.
Šilumos perdavimas pirmiausia vyksta dėl laidumo ir konvekcijos. Laidumas yra šilumos perdavimas per bet kokią medžiagą, medžiagai nejudant. Laidumo pavyzdys yra metalinė keptuvė, kaitinama liepsna ant dujinės viryklės. Dujų liepsna kaitina apatinę keptuvės dalį, o laidumas perduos šilumą likusiai keptuvės daliai. Kai kaitra išjungiama, konvekcija atvėsina keptuvę, kai šiluma perduodama ir pakyla į orą aplink keptuvę.
Natūralus konvekcinis aušinimas vyksta Žemės atmosferoje ir vandenynuose. Oras įkaista dėl žemės atšilimo ir pakyla. Kylant orui, jis atvėsta ir grįžta į paviršių, sukurdamas visuotinę oro cirkuliaciją ir oro modelius. Vandenyno srovės neša šiltą vandenį į vėsesnius vandenynus, o vėsesnis vanduo nusėda ir juda į šiltesnius regionus. Saulės šviesa prideda energijos šildydama orą ar vandenį, o Žemės sukimasis suteikia tam tikros energijos, tačiau judėjimas laikomas natūraliu, o ne priverstiniu.
Konvekcinis aušinimas vyksta ir Žemės viduje. Išlydyta šerdis, įkaitinta dėl radioaktyviųjų elementų skilimo, pakyla link išorinės mūsų planetos plutos. Konvekcija atvėsina išlydytą šerdies medžiagą ir ji lėtai juda atgal į centrą. Dėl šio judėjimo mūsų žemynai lėtai juda ant išlydytos šerdies, o tai vadinamas tektoninių plokščių judėjimu.
Priverstinis aušinimas yra įprastas namuose ir įmonėse. Oro kondicionavimo ir šildymo sistemos naudojo priverstinę oro konvekciją šilumai perkelti į pastatą arba iš jo. Ventiliatoriai, esantys elektroninėje įrangoje, naudojo priverstinį konvekcinį aušinimą, kad perkeltų orą virš elektroninių komponentų. Šaldymo sistemose naudojami ventiliatoriai tiek šilumai pašalinti iš kondensatoriaus gyvatukų, tiek kompresoriui aušinti ir orui perkelti į šaldymo kamerą.
Aušinimo ventiliatoriai šimtmečius demonstravo konvekcinį poveikį. Išradus elektrą, elektros varikliai galėtų būti naudojami staliniams ir lubiniams ventiliatoriams valdyti. Sudėtingi lubų ventiliatoriai su termostatais, kurie automatiškai valdo jų funkcijas, buvo prieinami nuo XX amžiaus pabaigos. Visi jie remiasi tuo pačiu žmogaus kūno vėsinimo principu, perkeliant orą per odą.
Konvekcija gali būti derinama su garinimu, siekiant pagerinti aušinimo efektyvumą. Išgarinimo aušinimo sistemos, kuriose naudojamas priverstinis oras, praleidžiamas per drėgną garinimo padėklą, kad vėsintų vidines erdves, yra populiarios vietose, kuriose yra labai mažai drėgmės. Šios sistemos vėsina vidinę erdvę, pašalindamos šilumą iš įeinančio oro per garavimą. Gautas oro srautas yra vėsesnis, bet jame daugiau drėgmės. Didesnės santykinės drėgmės vietose neveikia garavimo sistemos, nes nevyks vėsinimas, o vidus gali tapti gana drėgnas.