Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų yra tarptautinė sutartis, kurią ratifikavo daugiau nei 30 šalių. Sutarties projektą 2001 m. parengė Europos Taryba. Pagrindinis Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų tikslas buvo skatinti valstybių bendradarbiavimą kovojant su interneto ir kompiuteriniais nusikaltimais pasauliniu lygiu. Dažniausiai pasitaikantys elektroninių nusikaltimų tipai yra autorių teisių pažeidimai, vaikų pornografija ir privilegijuotos informacijos piratavimas. Kadangi kibernetiniai nusikaltimai gali būti vykdomi keliose šalyse ir jurisdikcijose, Europos Taryba kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Japonija sudarė sutartį, kurioje buvo naudojami kelių valstybių teisėsaugos ištekliai.
23 m. lapkričio 2001 d. Budapešte, Vengrijoje, Europos Tarybos Ministrų Komitetas susitiko aptarti tarptautinių elektroninių nusikaltimų. Diskusijos buvo sutelktos į teisinius iššūkius, kylančius bandant taikyti tradicinius baudžiamuosius įstatymus ir statutus besivystančiai globaliai visuomenei. Nustatyta, kad tradicinės baudžiamosios procedūros valstybėse narėse, veikiant atskirai, yra netinkamos, kad galėtų susidoroti su naujais iššūkiais, kylančiais dėl didėjančio interneto technologijų naudojimo ir priklausomybės nuo jų.
Europos Taryba paskyrė specialų komitetą, pavadintą Europos nusikalstamumo problemų komitetu (CDPC), kuris analizuotų konkrečius teisės ir politikos klausimus tarptautiniame kontekste. Nagrinėjamos konkrečios nusikaltimų rūšys, kurios galėtų būti sprendžiamos Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų, valstybių narių baudžiamosios teisės klausimai, tarptautinės jurisdikcijos klausimai ir valstybių narių bendradarbiavimas atliekant tyrimus ir įrodymus. Europos Taryba suteikė CDPC įgaliojimus parengti teisiškai privalomą susitarimą dėl šių konkrečių teisės ir politikos punktų. Ši sutartis tapo Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų, kurią vėliau priėmė ir ratifikavo daugelis šalių narių.
Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų sudaro keturi skyriai ir 48 straipsniai, kuriuose detalizuojama sutarties taikymo sritis ir apimtis. Konkretūs sutartyje nurodyti nusikaltimai arba su kompiuteriais susiję nusikaltimai apima piktnaudžiavimą technologinėmis priemonėmis, sukčiavimą, klastojimą, vaikų pornografiją, autorių teisių pažeidimus, bendrininkavimą ir bendrininkavimą įmonių atsakomybės klausimais. Sutarties 13 straipsnyje nurodoma, kad šalys narės turi priimti įstatus, skirtus bausti pažeidėjus.