Koronarinė aterosklerozė yra sveikatos būklė, kai žmogaus arterijos užsikemša cholesteroliu, kalciu ir ląstelių atliekomis. Kadangi medžiaga kaupiasi ant vidinės arterinių kraujagyslių pamušalo, ji linkusi sukietėti ir susiaurinti kraujotaką. Asmeniui, sergančiam ateroskleroze, yra labai didelė rizika susirgti sunkiomis ir net mirtinomis komplikacijomis, įskaitant vainikinių arterijų ligą, krūtinės anginą, širdies priepuolius ir insultus. Problemos gali kilti dėl daugelio veiksnių, įskaitant netinkamą mitybą, rūkymą, hipertenziją, diabetą ir paveldėtą genetinį polinkį į širdies ir arterijų problemas. Daugelis žmonių gali palengvinti simptomus keisdami sveiką gyvenseną ir vartodami receptinius cholesterolio kiekį mažinančius vaistus, nors kai kuriems reikalinga operacija, siekiant išvalyti arterijas ir paskatinti sveikimą.
Kūnas naudoja cholesterolį svarbiems hormonams gaminti, tulžies formavimuisi ir ląstelių membranų kietėjimui. Cholesterolis per kraują pernešamas į ląsteles visame kūne, tačiau jei kraujyje yra per daug cholesterolio, jis pradeda kauptis arterijose ir sulaiko kitas netirpias daleles, tokias kaip kalcis. Tada stora, kieta medžiaga, žinoma kaip apnašos, padengs vidinį arterijų pamušalą, suvaržydama kraujotaką ir padidindama pavojingų kraujo krešulių tikimybę.
Asmuo, sergantis vainikinių arterijų ateroskleroze, gali nepastebėti simptomų, kol jo ar jos arterijose nesusikaupia pavojingas apnašų kiekis. Šia liga sergantiems žmonėms dažnai sunku kvėpuoti, nereguliarus širdies susitraukimų dažnis ir aukštas kraujospūdis. Negydomi asmenys gali patirti insultą, galūnių edemą, stiprų krūtinės skausmą, vainikinių arterijų ligą ar net visišką širdies nepakankamumą. Asmuo, pajutęs dusulį ar krūtinės anginos simptomus, turi nedelsdamas kreiptis į medicinos specialistą, kad jis nustatytų tinkamą diagnozę ir pradėtų gydymą.
Sveikatos priežiūros specialistai paprastai tikrina, ar arterijose nėra kaupimosi požymių, atlikdami fizinius tyrimus, užsakydami kraujo tyrimus cholesterolio kiekiui nustatyti ir analizuodami echokardiografinius skenavimus, kad nustatytų užsikimšimus. Jei aptinkama per daug apnašų, jie paprastai siūlo pakeisti dietą ir mankštą, kad būtų pagerinta sveikata. Medicinos specialistas taip pat gali skirti vaistus cholesterolio ir kraujospūdžio mažinimui. Pacientui, sergančiam pažengusia vainikinių arterijų ateroskleroze, gali tekti atlikti operaciją, pvz., arterijų šuntavimą arba angioplastiką, kurios metu arterijos išplečiamos ir išvalomos nuo šiukšlių.
Užkirsti kelią šiai būklei ir jos sukeliamiems sveikatos sutrikimams ne visada įmanoma, tačiau galima imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų žymiai sumažinta problemų atsiradimo rizika. Asmenys gali laikytis sveikos mitybos, reguliariai mankštintis, nerūkyti ir riboti alkoholio vartojimą. Žmonėms, kurių šeimose buvo širdies problemų, ir tiems, kurie serga aukštu kraujospūdžiu ar diabetu, ypač svarbu laikytis sveikos gyvensenos ir planuoti reguliarius medicininius patikrinimus.