Korupcijos suvokimo indeksas (CPI) yra pasaulinis projektas, kuriame šalys reitinguojamos pagal visuomenės pastebėjimus apie korupciją vyriausybėje. Duomenys gaunami iš kelių skirtingų šaltinių, o vėliau juos surenka ir interpretuoja organizacija „Transparency International“. Šimtai šalių, nors ir ne visos, kiekvienais metais įvertinamos skaičiumi nuo vieno iki dešimties, nurodančio, kokia korumpuota ar švari yra šalis. Indeksą „Transparency International“ paprastai naudoja siekdama informuoti apie korupciją, nors daugelis mano, kad jis turi mažai socialinės vertės dėl duomenų rinkimo būdo ir pačios reitingavimo sistemos.
Remiantis Korupcijos suvokimo indeksu, vyriausybė gali būti laikoma korumpuota dėl daugybės priežasčių. Apskritai, bet kuris valstybės pareigūnas, kuris priima kyšį, pasisavina pinigus ar bet kokiu būdu naudoja savo valdžią siekdamas asmeninės naudos, yra laikomas korumpuotu, todėl pati valdžia korumpuojasi, nepaisant to, ar visas subjektas remia veiksmus, ar ne. Paprastai į korupcijos suvokimo indekso reitingą taip pat atsižvelgiama į tai, kiek įstatymų ar statutų šalis turi užkirsti kelią korupcijai.
„Transparency International“, pasaulinė organizacija, pirmiausia naudoja apklausas ir vertinimus, kuriuos atlieka išorės institucijos ar organizacijos, kurios, kaip manoma, yra geros reputacijos. Apklausos paprastai apima klausimus apie tai, kaip visuomenė suvokia vyriausybės patikimumą. Ši informacija derinama su vertinimais, atliekamais siekiant nustatyti, kokia skaidri vyriausybė ir kaip rimtai ji apskritai žiūri į korupciją. Daugeliu atvejų į dienos šviesą išryškinti korupcijos atvejai neįtraukiami į konkrečios šalies reitingą. Taip yra todėl, kad įstatymai dėl žurnalistikos, žodžio laisvės ir piliečių prieigos prie informacijos labai skiriasi priklausomai nuo vietos.
Nuo 2011 m. „Transparency International“ reikalauja, kad šaliai būtų prieinami trys atskiri informacijos šaltiniai, kad ji būtų įtraukta į reitingą. Kasmet sudaromos šalys, įtrauktos į Korupcijos suvokimo indeksą, kiekvienais metais skiriasi priklausomai nuo turimos informacijos. Nors ataskaita rengiama kiekvienais metais, vienos šalies reitingas paprastai negali būti lyginamas su ankstesniais metais, siekiant parodyti, ar pasikeitė tikroji korupcija. Paprastai galima palyginti tik visuomenės suvokimą apie korupciją.
Kiekvienai šaliai pagal korupcijos suvokimo indeksą reitinguojama skalė nuo vieno iki dešimties. Vieneto reitingas rodo, kad visuomenė mano, kad vyriausybė yra labai korumpuota, o 10 – manoma, kad vyriausybė yra „labai švari“ arba visai nekorumpuota. Kai nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima priskirti reitingą, šaliai korupcijos suvokimo indekse nurodomas nulis arba jis visiškai išbraukiamas.
Pagrindinis šio indekso tikslas – didinti visuotinį supratimą apie vyriausybės korupcijos klausimą. Nepaisant to, daugelis tyrinėtojų mano, kad indeksas yra mažai vertingas, jei ne didinamas žinomumas, nes šaltiniai, naudojami reitingui pasiekti, kiekvienais metais keičiasi, o tai pašalina galimybę, kad vienos šalies reitingai gali būti lyginami su ankstesniais reitingais arba netgi dvi šalis galima palyginti viena su kita. Pati sistema taip pat yra šiek tiek prieštaringa, nes Korupcijos suvokimo indeksas nepateikia jokios veiksmingos informacijos, kurią šalis ar pasaulinė bendruomenė galėtų panaudoti mažindama korupciją konkrečiose šalyse.