Kovos arba bėk reakcija – tai atsakas į stresą, kuriam būdingas adrenalino padidėjimas, išsiplėtę vyzdžiai ir greitas širdies plakimas. Pirmą kartą šį terminą XX amžiaus pradžioje pavartojo Walteris Cannonas, amerikiečių fiziologas. Cannon vartojo šį terminą apibūdindamas gyvūnus, kurie patyrė situacijas, kai jie turėjo bėgti arba ruoštis kautis, kad apsigintų nuo pavojų. Toks atsakas taip pat gali būti vadinamas hiperjautriu arba atsaku į ūmų stresą. Remiantis Cannon aprašymais, kai gyvūnas yra išsigandęs ar jam gresia pavojus, simpatinė nervų sistema sureaguoja, sukeldama adrenalino padidėjimą ir vyzdžių bei širdies plakimo pokyčius, o kartais ir papildomos jėgos, pasireiškiančios greičio pliūpsniais, jei gyvūnas pabėga ar pasilieka pulti. Kai kurie taip pat nurodo trečiąją būseną „išgąstis“, įvyksta tada, kai gyvūnas nebėga ir nekovoja, bet panikuoja ir aprimsta arba stovi vietoje – tipiškas „elnias priekiniuose žibintuose“ atsakas arba avių griuvimas, jei šuo vejasi. .
Taip pat buvo nustatyta, kad kovos arba bėk reakcija žmonėms pasireiškia streso ar pavojaus metu. Kai kuriais atvejais simpatinė nervų sistema sukelia tokį didelį adrenalino padidėjimą, kad žmonės gali padaryti tai, ko įprastomis aplinkybėmis negalėtų padaryti, pavyzdžiui, pakelti automobilį nuo sužeisto artimojo. Kovok arba bėk atsakas gali būti labai galingas, tačiau tai ne visada mums naudinga.
Žmonės gali susidurti su šia reakcija ne tik suvokiant fizinį pavojų. Jie taip pat gali jaustis pažeidžiami vokalinio ginčo metu. Dėl to jie gali tęsti ginčus, o kai kurie žmonės netgi gali derinti fizinį puolimą, jei jų simpatinė nervų sistema dirba viršvalandžius bet kokio tipo žodinio išpuolio metu. Kitiems reikia bėgti, o jei žmogus tikrai nori išsisukti iš žodinio ginčo, nereikėtų bandyti jo sustabdyti, nes pabėgimas gali būti išprovokuotas į muštynes, jei žmogus negali išsisukti nuo užpuolimo ir jaučiasi įspraustas į kampą.
Be to, kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurie serga potrauminio streso sutrikimu (PTSD), panikos sutrikimu ar generalizuotu nerimo sutrikimu, gali pasireikšti kovos arba bėk reakcija be jokios akivaizdžios ar akivaizdžios priežasties. Simpatinė nervų sistema iš esmės sugenda ir staiga neradus raktų ar kažko kito kasdieniško, greitai plaka širdis, sunku kvėpuoti arba ištinka tiesioginė panikos priepuolis. Žmonėms, sergantiems PTSD, maži priminimai apie praeities trauminius įvykius, pvz., kvapas, temperatūra arba buvimas vietoje, kur įvyko trauminiai įvykiai, gali sukelti tokį atsaką. Kai kuriems tai gali išprovokuoti agresyvų elgesį kitų atžvilgiu, o kiti jaučia paniką arba turi greitai pakeisti aplinką.
Kartais žmonių reakcija į skrydį nėra ypač akivaizdi. Atsitraukimas nuo socialinio bendravimo, net žiūrint televizorių ar naršant tinkle, gali būti vertinamas kaip nežymi skrydžio reakcija, kai patiriamas stresas. Lyties ir kovos ar bėk reakcijos tyrimuose buvo pastebėta, kad stresinėse situacijose vyrai yra linkę tapti agresyvesni arba labiau užsidarę nei moterys, tikriausiai todėl, kad mūsų kultūroje moterys dažniau remiasi socialiniais ištekliais (draugais ir šeima) aptarti savo problemas.
Apskritai dauguma žmonių streso metu susidurs su kova arba bėk reakcija. Nors kažkada tai buvo instinktyvus elgesys, skirtas apsaugoti žmones nuo pavojų, kaip ir dabar saugo daug gyvūnų, kartais su tuo susidoroti yra sunku. Esant visiškam padidėjusiam susijaudinimui, gali atsirasti žarnyno problemų, panikos, ginčytinos nuotaikos, atitraukimo, miego ir kvėpavimo sutrikimų. Jei atrodo, kad šis atsakas dažnai atsiranda be dirgiklių, pavyzdžiui, kyla tikras pavojus ar stresinė situacija, gali būti protinga įvertinti būdus, kaip išspręsti šią reakciją su psichikos sveikatos specialistu arba savo asmeniniu gydytoju.