Kraujo sriuba yra bet kokios rūšies sriuba, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra gyvūnų kraujas. Daugelyje Europos ir Azijos šalių restoranų meniu yra kelių rūšių kraujo sriubos. Kai kurios populiarios patiekalo rūšys yra ančių kraujo sriuba ir Dinuguan, kiaulių kraujo receptas, kilęs iš Filipinų. Tokia sriuba Amerikoje nėra įprasta.
Czernina, dar žinoma kaip ančių kraujo sriuba, yra tradicinis lenkų patiekalas. Du pagrindiniai sriubos ingredientai yra paukštienos sultinys ir ančių kraujas. Į sultinį dažnai dedama acto, kad pagerintų jo skonį. Yra daug sriubos variantų, o norint pagaminti tvirtą patiekalą į sultinį galima pridėti priedų – bulvių kukulius, makaronus ir razinas.
Dinuguanas yra pagrindinis Filipinų maistas. Ši kraujo sriuba yra tirštesnės konsistencijos ir gali būti laikoma panašesne į troškinį nei Czernina. Kraujinė dešra ir kiaulės kraujas yra du pagrindiniai šios sriubos komponentai. Sriubai pagardinti dažnai naudojami česnakai, svogūnai, juodieji pipirai. Garuose ruošti ryžių pyragaičiai, vadinami puto, patiekiami kaip priedas mirkymui.
Anglijoje auga juodasis pudingas. Juodasis pudingas – ne desertas, o svogūnų, kiaulės kraujo ir gyvulinių riebalų mišinys, išspaustas į dešros apvalkalą. Maistas gali būti valgomas vieną pusryčiams, pietums ar vakarienei. Juodojo pudingo gabalėlių taip pat galima dėti į kraujo sriubą. Amerikiečiams, kurie mėgsta šį maistą, gali būti sunku jį rasti vietinėse bakalėjos parduotuvėse, tačiau jiems turėtų geriau pasisekti užsisakyti internetu.
Kiaulių vargonų sriuba yra populiarus patiekalas, valgomas Kinijoje, Singapūre ir Malaizijoje. Gyvūnų kraujas yra vienas iš pagrindinių patiekalo komponentų. Sriuba pagerėja į sultinį įtraukus kiaulės liežuvį, žarnas ir kepenis. Tofu, daržovės ir kiaušiniai gali būti patiekiami kaip garnyras prie šios rūšies kraujo sriubos.
Antys ir kiaulės – ne vieninteliai gyvūnai, kurių kraujas laikomas naudingu verdant sriubą. Meksikos kultūra žinoma dėl Fritada, ožkos kraujo sriubos. Alternatyvus sriubos variantas gali būti pagamintas naudojant ėriuko kraują. Sriubai gaminti naudojama gyvulio širdis, kepenys ir kasa. Kraujo sriubų gaminimo ir valgymo praktika atsirado XVIII amžiuje, kai maisto trūko ir nė vienos gyvūno dalies nevalėdavo švaistyti.