Kraujo vėžys yra vėžio forma, pažeidžianti kraują, kaulų čiulpus ar limfinę sistemą. Yra trys kraujo vėžio rūšys: leukemija, limfoma ir daugybinė mieloma. Šių piktybinių navikų prognozės skiriasi, priklausomai nuo paciento ir būklės specifikos, tačiau bendras išgyvenamumas sergant kraujo vėžiu radikaliai padidėjo XX amžiaus pabaigoje, kai buvo sukurti pažangūs gydymo būdai. Kai kraujo vėžys užkluptas anksti, kai kuriais atvejais jį galima labai gerai valdyti, o tai yra viena iš rimtų priežasčių, dėl kurių visų amžiaus grupių žmonės turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją.
Leukemijos atveju vėžys sutrikdo organizmo gebėjimą gaminti kraują. Leukemija pažeidžia kaulų čiulpus ir patį kraują, sukeldama nuovargį, anemiją, silpnumą ir kaulų skausmą. Jis diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą, kurio metu skaičiuojami tam tikri kraujo kūnelių tipai. Leukemijos gydymas paprastai apima chemoterapiją ir spinduliuotę, kad sunaikintų vėžį, o kai kuriais atvejais gali prireikti tokių priemonių kaip kaulų čiulpų transplantacija. Yra keletas skirtingų leukemijos tipų, įskaitant lėtinę mielogeninę leukemiją, ūminę limfoblastinę leukemiją ir plaukuotųjų ląstelių leukemiją.
Limfomos yra kraujo vėžys, apimantis limfocitus, baltųjų kraujo kūnelių tipą. Jie skirstomi į Hodžkino ir ne Hodžkino tipus. Limfoma dažnai apima limfmazgių padidėjimą, be pirmiau išvardytų leukemijos simptomų, ir ji taip pat gydoma chemoterapija ir spinduliuote. Išsėtinė mieloma yra kraujo vėžio tipas, kuris dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir apima plazmą, kitą baltųjų kraujo kūnelių tipą. Chemoterapija, radiacija ir kiti gydymo vaistai gali būti naudojami daugybinei mielomai gydyti.
Kraujo vėžio gydymo tikslas yra pasiekti remisiją, situaciją, kuriai būdingas simptomų nebuvimas. Net ir esant remisijai, kraujo vėžys vis tiek gali prasidėti iš naujo, todėl žmonėms, kurie sirgo kraujo vėžiu, gali tekti reguliariai lankytis pas gydytoją ir kasmet tikrinti, ar vėžys nepasikartotų. Atrodo, kad kraujo vėžio negalima išvengti, tačiau, kaip ir kitų vėžio atvejų, rizika yra mažesnė žmonėms, kurie maitinasi sveikai, sportuoja ir palaiko gerą psichinę sveikatą.
Žmonės, kuriems diagnozuotas kraujo vėžys, gali dirbti su onkologu, vėžiu besispecializuojančiu gydytoju arba hematologu – gydytoju, kurio specializacija yra kraujo ligos. Kai kurie pacientai dirba su abiem, bandydami sukurti gydymo planą, kuris būtų kuo veiksmingesnis. Kadangi pavieniai atvejai gali būti gana įvairūs, pacientams dažnai naudinga antroji nuomonė, patvirtinanti diagnozę ir gydymo planą.