Polipai yra audinių išaugos, kurios išsikiša į kūno ertmę arba praėjimą. Jie atsiranda storojoje žarnoje, gimdoje ir gimdos kaklelyje. Kraujuojantis polipas yra suplėšytas, suplyšęs ar plyšęs polipas, dėl kurio kraujas patenka į aplinką. Dauguma polipų yra gerybiniai dariniai, nors kai kurie gali būti piktybiniai arba ikivėžiniai. Visi polipai gali kraujuoti, tačiau tie, kurių forma yra iškilusi, yra labiau linkę susižaloti.
Šie augliai gali sukelti arba nesukelti simptomų, o kai kurie pacientai nežino, kad turi polipų. Storojoje žarnoje jie gali sukelti įprasto tuštinimosi pokyčius. Tie, kurie yra gimdoje, gali sukelti mėšlungį menstruacijų metu. Gimdos kaklelio polipai gali sukelti kraujavimą tarp menstruacijų, taip pat skausmą lytinių santykių metu. Sinuso polipai gali trukdyti normaliam gleivių nutekėjimui ir sukelti sinusų užsikimšimą bei galvos skausmą.
Kartais pirmasis požymis, kad pacientas turi nenormalų augimą, yra tada, kai jam išsivysto kraujuojantis polipas. Kraujuojantis polipas nėra vėžio požymis; tai tik sužaloto polipo simptomas. Kai jis atsiranda storojoje žarnoje, paciento išmatų kraujo tyrimas gali būti teigiamas. Gimdos kaklelio polipai gali plyšti lytinių santykių metu ir pradėti kraujuoti. Čiaudulys arba nosies pūtimas gali suplėšyti sinuso polipą, dėl kurio gali atsirasti kraujo atspalvio gleivių.
Gydytojai daugumą polipų diagnozuoja vizualiai apžiūrėdami. Ultragarsas kartais gali atskleisti didesnius polipus. Polipai, esantys ant gimdos kaklelio, gimdos ar sinusų, retai būna vėžiniai ir dažniausiai pašalinami tik tuo atveju, jei jie vargina arba kraujuoja. Medicinos specialistai visada pašalina gaubtinės žarnos polipus, nes tai gali būti pirmasis gaubtinės žarnos vėžio požymis. Nesvarbu, kur jis yra, kraujuojantis polipas beveik visada pašalinamas, kad būtų sustabdytas kraujavimas ir išvengta pasikartojimo ateityje.
Polipus, esančius ant pakelto kotelio, pašalinti lengviau nei plokščius. Iškilusius polipus galima pašalinti chirurginiu būdu juos sukant arba pririšant prie pagrindo. Gydytojai pašalina tiek iškilusius, tiek plokščius polipus, juos sudegindami elektros srove arba pjaudami vielinės kilpos biopsijos žnyplėmis. Pašalinimo metu pacientams paprastai reikalinga tik vietinė anestezija, išskyrus tuos, kurie atsiranda storojoje žarnoje, kuri paprastai pašalinama kolonoskopijos procedūros metu, kai pacientas yra raminamas. Jei nėra kitų rūpesčių dėl paciento sveikatos, pašalinimas atliekamas ambulatoriškai.