Krematoriumas – tai patalpa, pastatyta žmonių palaikų kremavimui. Jis gali būti pritvirtintas prie kapinių ar laidojimo namų arba gali būti visiškai atskiras įrenginys. Krematoriumo dydis gali būti labai įvairus – nuo patalpos su vienu krematoriumi, dar vadinamu retortu, iki pastato, kuriame galima apdoroti didelius kremavimo kiekius. Kremavimas pradėjo populiarėti XX amžiuje, ypač po to, kai buvo paskelbta Jessica Mitford knyga „Amerikietiškas mirties kelias“, slegiantis Amerikos laidojimo pramonės atskleidimas.
Kai kūnas atvežamas į krematoriumą, jis sudeginamas aukštos temperatūros krosnyje, kad didžioji kūno dalis taptų pelenais ir dideliais kaulų fragmentais. Daugelis įrenginių sumala šiuos kaulų fragmentus, kad kremuoti palaikai, kartais vadinami kremais, būtų vienodesni, o kiti pelenai palieka paprastus dėl religinių priežasčių. Pelenai supakuojami į saugią talpyklą, kad išgyvenę mirusieji galėtų juos pasiimti, arba jie gali būti palaidoti kapinėse ar saugykloje.
Atsižvelgiant į patalpas, krematoriumas gali leisti šeimos nariams būti kremavimo metu arba procedūros pradžioje. Kai kuriose patalpose netgi yra nedidelės koplyčios ar meditacijos kambariai, taip pat gali būti rengiamos religinės apeigos. Kitais atvejais krematoriumas yra uždarytas plačiajai visuomenei, paprastai todėl, kad jame tvarkoma daug palaikų iš didelės aplinkinės teritorijos.
Daugelis religijų kremavimą praktikavo šimtmečius, ypač Azijoje. Iš pradžių koncepcija Europoje ir Amerikoje išplito lėtai, kol kremavimas tapo vienu iš pageidaujamų kūno šalinimo būdų. Žmonės kremavimą renkasi dėl daugybės priežasčių: nuo įsitikinimo, kad tai yra ekologiškesnė, iki noro sumažinti bendras laidotuvių išlaidas. Išaugus kremavimo paklausai, žinoma, padaugėjo krematoriumų.
Kaip ir laidojimo namuose ar bet kurioje kitoje įstaigoje, kurioje tvarkomi žmonių palaikai, krematoriume atliekamos operacijos yra reglamentuojamos įvairių įstatymų, o krematoriumas taip pat gali būti tikrinamas. Šie įstatymai skirti užtikrinti, kad kremavimas būtų saugus ir higieniškas, kartu skatinant pagarbų požiūrį į mirusiuosius. Pavyzdžiui, daugelyje pasaulio regionų yra uždraustas daugkartinis kremavimas, o įstatymai taip pat paprastai nurodo reikalingą krosnies temperatūrą. Reguliavimas ir reguliarus patikrinimas yra skirti užtikrinti, kad krematoriumai veiktų atsakingai, neviršydami įstatymų ir žmogaus padorumo.