Krepitas yra klinikinis požymis, kuris gali būti susijęs su daugybe sveikatos būklių. Jį sudaro traškesys arba traškėjimas, kuris kartais girdimas be stetoskopo. Kai kuriais atvejais garsą pacientui lydi skausmas, o kitais atvejais jis gali būti neskausmingas. Terminas „krepitas“ taip pat kartais vartojamas apibūdinti vidurių pūtimui, kuris dažnai skleidžia savitą traškėjimą.
Viena dažna vieta, kur galima girdėti krepitą, yra aplink sąnarius. Tai gali atsirasti dėl sąnarių susidėvėjimo ar uždegimo, o kai kuriais atvejais dėl to, kad aplink sąnarį kaupiasi skystis arba dujos. Pacientas gali jausti skausmą dėl slėgio bangos, susijusios su būkle. Daugelis žmonių pastebi, kad senstant sąnariai pradeda girgždėti ir skilinėti, o tą krepitą galima patirti ir tada, kai sąnariai sustingę ryte, ypač jei oras šaltas.
Kita priežastis girdėti šį triukšmą, kai lūžta kaulas. Lūžę kaulai gali slysti vienas į kitą, sukeldami grotelių garsą. Paprastai tai yra gana skausminga pacientui, nes šlifavimo judesys gali apimti nervų galūnes, kurios, kai bus stimuliuojamos, siųs skausmo signalus į smegenis. Krepitą galima išgirsti ir esant sąnario išnirimui, kuris taip pat gali būti labai skausmingas.
Taip pat aplink plaučius galima išgirsti traškesį ir traškėjimą. Tai gali nutikti sergant pneumonija ir kitomis plaučių ligomis. Traškėjimas gali atsirasti, kai pacientas kvėpuoja ir gali būti girdimas, arba gali atsirasti labai žemu lygiu, kuris girdimas tik klausantis kvėpavimo garsų per stetoskopą.
Dujų sankaupos po oda, kaip matoma dujų gangrenoje, taip pat sukels traškėjimą arba traškėjimą. Pacientas gali jausti diskomfortą paveiktoje zonoje, taip pat gali atsirasti regėjimo pokyčių, priklausomai nuo dujų kaupimosi vietos ir priežasties.
Nustačius būklę, svarbu nustatyti, kas ją sukelia, kad būtų galima sukurti gydymo metodą. Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą, užsisakyti kai kuriuos medicininius tyrimus ir apklausti pacientą, kad sužinotų daugiau apie tai, kas vyksta. Gydytojui nustačius klinikinį požymį sukeliančią būklę ar sąlygas, su pacientu galima aptarti gydymo rekomendacijas. Kai kuriais atvejais garsas yra gerybinis ir rekomenduojamas gydymas gali būti negydomas.