Sociologija yra žmonių sąveikos tyrimas. Taigi vertinami visi vienetai, kuriuose žmonės susiburia ir sąveikauja – nuo mažų šeimų iki ištisų civilizacijų. Analizė ir taikymas yra labai svarbūs, o pastarieji susiję su tuo, kaip mokslininkai gali panaudoti surinktą sociologinę informaciją, kad suprastų ir spręstų realaus pasaulio visuomenės problemas. Iš visų problemų, su kuriomis susiduria visuomenė, nusikalstamumas yra viena iš labiausiai paplitusių. Baudžiamosios justicijos sociologija sutelkia dėmesį į veiksnių, lemiančių nusikalstamumą, ir visuomenės sukurtų priemonių bei sistemų, skirtų užkirsti kelią nusikalstamai veiklai ir bausti už ją, santaką.
Tiksliai apibrėžti, kokie veiksmai yra nusikaltimas, skiriasi priklausomai nuo regiono ir laikui bėgant gali keistis. Istorinis požiūris į baudžiamosios justicijos sociologiją galėtų įvertinti nusikalstamumo apibrėžimą įvairiose visuomenėse. Ji gali apsvarstyti, kaip šis požiūris į priimtiną ir nepriimtiną elgesį atspindi tam tikros grupės ar civilizacijos vertybes ir įsitikinimus.
Visuomenės sukuria daugybę institucijų ir sistemų, o vienas iš pirmųjų darnios ir organizuotos grupės žymenų yra teisinė sistema. Kultūriniai kovos su nusikalstamumu metodai yra tokie pat įvairūs, kaip ir pačios kultūros. Baudžiamosios justicijos sociologai dažnai tyrinės ir galbūt net padės kurti šias sistemas. Pavyzdžiui, sociologą gali sudominti skirtumas tarp vienos visuomenės baudžiamosios teisinės sistemos ir kitos reabilitacinės sistemos. Dėl baudžiamosios justicijos sistemų kilo keletas visuomeninių diskusijų, įskaitant: galimas rasinis šališkumas areštuose, egzekucijų taikymas, teismu pagrįstų sistemų veiksmingumas ir įkalinimo nauda, palyginti su medicininiu gydymu.
Nusikalstamumas gali būti naudojamas kaip priemonė suprasti sociologiją, tačiau sociologija taip pat gali būti panaudota siekiant geriau suprasti nusikalstamumą. Vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisenos sociologijos aspektų yra nusikalstamumo šaknų tyrimas. Dauguma tyrinėtojų sutinka, kad joks išskirtinis veiksnys nėra neteisėtos veiklos pagrindas, tačiau gali prisidėti keli sudėtingi veiksniai. Pavyzdžiui, sociologas gali apsvarstyti, kaip netinkamas šeimos gyvenimas žaloja individo gebėjimą bendrauti su kitais stabiliai ir sveikai. Be to, socialiniai veiksniai, tokie kaip konfliktai darbo vietoje, religiniai ir politiniai skirtumai bei ekonominis stresas, gali iš dalies sukelti įvairius nusikaltimus – nuo vagystės iki žmogžudystės.
Kriminologija ir sociologija dažnai grupuojamos į akademinius ir profesinius sluoksnius, parodančius šių dviejų disciplinų papildomumą. Daugelis aukštųjų mokyklų netgi siūlo sertifikuotą baudžiamosios justicijos sociologijos studijų programą. Be to, studentai dažnai pasirenka du kartus arba suporuoja vienos disciplinos pagrindinę dalį su kitos disciplinos pagrindine. Nors asmenys gali siekti sociologijos karjeros poskyriuose, apimančiuose spektrą nuo politinės sociologijos iki šeimos sociologijos, baudžiamosios justicijos sociologija yra viena ryškiausių profesinės sociologijos klasifikacijų.