Kritimo priepuoliai yra kritimo tipas, kurį dažniausiai patiria vyresnio amžiaus žmonės. Esant kritimo priepuoliui, dar vadinamam kritimo priepuoliu, žmogus jaučiasi taip, tarsi jo kojos spontaniškai pasidavė, ir jis ar ji krenta ant žemės. Kritimo priepuoliai nėra susiję su sąmonės praradimu ir skiriasi nuo alpimo priepuolių ir nuo epilepsijai būdingų priepuolių tipo.
Kritimo priepuoliai jautriems asmenims gali pasireikšti bet kuriuo metu, kai jie juda ar stovi vietoje, ir ne visada prieš juos įvyksta fizinis krūvis. Nebent kritimo metu susižalojęs žmogus, patyręs kritimo priepuolį, visiškai atsigaus vos per kelias minutes nuo priepuolio. Pats lašų priepuolis nėra medicininė būklė; vietoj to tai yra sveikatos būklės simptomas.
Asmeniui, kuriam prasideda kritimo priepuoliai, paprastai bus atliekami įvairūs medicininiai tyrimai diagnostikos tikslais. Tai apima kraujo ir šlapimo tyrimus, miego arterijos ultragarsą, siekiant patikrinti arterijų užsikimšimą, ir elektrokardiogramą, siekiant nustatyti, ar gali būti širdies būklė. Veiksmingiausias būdas diagnozuoti šių priepuolių priežastį yra stebėjimas realiuoju laiku, kad širdies ir smegenų įvykiai būtų registruojami tuo metu, kai įvyksta priepuolis.
Šiuos priepuolius gali sukelti įvairios medicininės problemos, įskaitant koronarinę trombozę, širdies aritmiją, ortostatinę hipertenziją arba aterosklerozę. Žmonių, patyrusių kritimo priepuolius, maždaug 12 % yra širdies liga, 8 % – bloga smegenų kraujotaka, 8 % – širdies ir smegenų problemų derinys, 7 % – traukuliai ir 5 % – vidinės ausies sutrikimai. Daugiau nei pusė negauna galutinės diagnozės.
Žmonėms, patyrusiems kritimo priepuolius, negresia susižalojimas ar mirtis dėl pačių priepuolių. Išpuolių priepuoliai nepadidina insulto rizikos. Didžiausia rizika susižaloti dėl kritimo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems osteoporoze. Trapūs kaulai, kurie išsivysto dėl osteoporozės, yra pažeidžiami net ir nedidelių kritimų metu. Todėl, net jei priepuolius sukelianti būklė nėra rimta, vis tiek svarbu gauti gydymą, kad būtų išvengta tolesnių priepuolių.
Lašančių priepuolių gydymas skiriasi priklausomai nuo priepuolių priežasties. Kai yra širdies liga, pvz., Širdies aritmija, problemą gali išspręsti vaistai arba širdies stimuliatorius. Jei priepuolius sukelia bloga kraujotaka smegenyse, gali būti paskirti vaistai, tokie kaip kraują skystinantys ar cholesterolio kiekį mažinantys vaistai. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama operacija, siekiant pašalinti arterines plokšteles.