Kritinės ligos polineuropatija (CIP) yra būklė, kuri pasireiškia intensyviosios terapijos medicinoje. Sunkiai sergančių pacientų nervai nustoja tinkamai funkcionuoti, atsiranda raumenų silpnumas ir paralyžius, todėl sunku judėti galūnes ar kvėpuoti. Tai gali reikšti, kad pacientai, kuriuos ketinama išimti iš ventiliatoriaus, turės likti ant jo ir jiems taip pat gali tekti ilgiau likti ligoninėje. Kritinės ligos polineuropatija gali pasireikšti suaugusiems, sergantiems sepsiu, kai infekcija užvaldo kūną, ir daugelio organų disfunkciją, kai daugelis organų nustoja tinkamai veikti. Atsigauti po būklės įmanoma, tačiau atsigavimas atrodo lėtas.
Maždaug 70 procentų pacientų, sergančių sepsiu, išsivysto kritinės ligos polineuropatija. Labiausiai tikėtina, kad jis pasireiškia intensyvios terapijos pacientams, kuriems yra viso kūno uždegimas ir sunku kvėpuoti, ir kurie yra vyresni nei 50 metų. Viso kūno uždegimas yra žinomas kaip sisteminis uždegiminio atsako sindromas (SIRS), kuris gali būti susijęs su infekcijomis, nudegimais, sunkiais sužalojimais ir kraujo netekimu. CIP požymiai yra negalėjimas kvėpuoti be pagalbos, sumažėję galūnių judesiai ir kartais veido nervo paralyžius.
Kritinės ligos polineuropatija dažnai siejama su panašia būkle, vadinama kritinės ligos miopatija (CIM), kai raumenys nustoja tinkamai funkcionuoti. Abi sąlygos sukelia raumenų silpnumą ir gali būti sunku jas atskirti, ypač dėl to, kad abi gali pasireikšti kartu. Nervų elektrofiziologinis tyrimas rodo nenormalią nervų funkciją tiek CIP, tiek CIM. CIM diagnozuoti gali būti naudojama raumenų biopsija, kai paimamas raumens mėginys ir išanalizuojama, ar nėra anomalijų. Praktikoje tiek kritinės ligos polineuropatijos, tiek CIM gydymas yra vienodas, todėl jų skirti nereikia.
Vykdomi veiksmingo kritinės ligos polineuropatijos gydymo tyrimai, todėl svarbu pirmiausia stengtis užkirsti kelią šios būklės vystymuisi. Prevencija apima sepsio ir daugelio organų disfunkcijos gydymą kuo greičiau prieš išsivystant CIP. Manoma, kad tam tikrų vaistų, pvz., didelių steroidų dozių, vartojimas gali padidinti CIP riziką, todėl, jei įmanoma, jų reikėtų vengti. Pacientai, kurie išgyvena ligą ir palieka intensyviąją terapiją, gali pasveikti nuo CIP, nors pažanga yra lėta ir kai kuriems po metų vis tiek gali pasireikšti tam tikrų sutrikimų. Pacientai, kuriems yra sunkesni sepsio atvejai, paprastai turi prastesnę perspektyvą.