Kritinio laikotarpio hipotezė yra kalbos įgijimo tyrimo teorija, kuri teigia, kad yra kritinis laikotarpis, per kurį žmogaus protas gali lengviausia išmokti kalbą. Ši mintis dažnai svarstoma kalbant apie pirminį kalbos įsisavinimą, o tie, kurie sutinka su šia hipoteze, teigia, kad kalbos turi būti išmokstama pirmaisiais gyvenimo metais, antraip gebėjimas išmokti kalbą labai apsunkinamas. Kritinio laikotarpio hipotezė taip pat taikoma ir antrinės kalbos įsisavinimui, sprendžiant laikotarpį, per kurį lengviausia išmokti antrinę kalbą.
Kalbant apie pirminės kalbos įgijimą, kuris reiškia procesą, kurio metu asmuo išmoksta savo gimtąją kalbą, kritinio laikotarpio hipotezė yra gana dramatiška. Ši mintis rodo, kad žmogus turi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį jis gali išmokti pirmąją kalbą, dažniausiai pirmuosius trejus–dešimt vystymosi metų. Per šį laiką kalbos galima išmokti ir įgyti per kalbą; pakanka tiesiog nuolat ir reguliariai girdėti kitus kalbančius. Tačiau šiam laikotarpiui pasibaigus, tie, kurie sutinka su kritinio laikotarpio hipoteze, teigia, kad pirminės kalbos išmokimas gali būti neįmanomas arba labai sutrikęs.
Yra atlikta daugybė žmogaus smegenų vystymosi tyrimų, kurie patvirtina šią hipotezę, tačiau tai vis dar sunku įrodyti. Vienas iš vienintelių įtikinamų būdų įrodyti šią hipotezę būtų izoliuoti žmogų nuo kūdikystės iki maždaug dešimties metų, be žmogaus kalbos. Tačiau toks auklėjimas būtų neįsivaizduojamas, todėl tokio tipo eksperimento atlikti negalima, o hipotezė iš esmės lieka neįrodyta.
Nelaimingos situacijos, kai vaikas buvo skriaudžiamas ir izoliuotas jo globėjų, suteikė progų paremti kritinio laikotarpio hipotezę. Bent vienu atveju medicininė priežiūra ir vaiko tyrimas parodė, kad visiškai išmokti kalbą buvo beveik neįmanoma. Nors šis įvykis patvirtino hipotezę, dėl antrinių veiksnių, tokių kaip galimas smegenų pažeidimas, įrodymai yra klaidingi.
Kritinio laikotarpio hipotezė taip pat dažnai taikoma antrinės kalbos įgijimui, nors kiek mažiau dramatiškai. Kalbant apie antrinę kalbą, daugelis kalbininkų ir logopedų sutinka, kad antrąją kalbą galima lengviau išmokti, kai kas nors yra jaunas. Smegenų tyrimai rodo, kad jaunystėje smegenys vis dar vystosi greičiau, o nauja kalbinė informacija gali būti lengviau apdorojama ir įtraukiama į smegenis. Tačiau šiam laikotarpiui pasibaigus, antrinės kalbos išmokimas vis dar tikrai įmanomas, nors gali būti ir sunkiau.