Kritinė esė paprastai nagrinėja tam tikrą kūrybinio kūrinio, pavyzdžiui, filmo, romano ar pjesės, ypatybę. Esė autorius pateikia ne savo nuomonę apie kūrinį, o analizę, kuri gali būti pagrįsta pašaliniais šaltiniais. Kritinių esė rašytojai paprastai pateikia savo pagrindinę mintį pradžioje, o po to aprašo argumentus ir įrodymus, kurie palaiko arba prieštarauja pagrindinei idėjai. Esė paprastai baigiasi išvada.
Anglų literatūros ir kompozicijos pamokose studentams paprastai reikės praktikuotis rašant kritinį rašinį. Viena iš pagrindinių šio tipo rašinių problemų yra ta, kad mokiniai kartais gali pasirinkti nepakankamai siauras temas ar pavadinimus. Kritiniame rašinyje svarbu sutelkti dėmesį į labai specifinę kūrybinio darbo ypatybę ar tam tikrą kampą. Pavyzdžiui, asmuo gali norėti sutelkti dėmesį į filmo kinematografijos naudojimą, kad vizualiai perteiktų jo reikšmę, o ne visą scenarijų ar siužetą.
Tonas ir stilius, kurie paprastai naudojami kritinėje esė, yra objektyvūs, o ne subjektyvūs. Tai reiškia, kad autorius bando atskirti savo nuomonę ir požiūrį nuo analizės. Vietoj to jis naudoja kitų kūrybinių darbų pavyzdžius, kuriuose galėjo būti panaudoti tie patys metodai, arba ekspertų redakcines apžvalgas. Kritinės esė autorius taip pat gali pagrįsti savo analizę istoriniais faktais ir atvejų apžvalgomis.
Argumentai ir pagrindinės kritinių rašinių idėjos priverčia skaitytojus kitaip pažvelgti į analizuojamą kūrybą. Esė siekiama šviesti skaitytojus apie idėjas ir kūrinio aspektus, kurių jie anksčiau nesvarstė ar nepastebėjo. Kritinė esė iš tikrųjų gali pasiūlyti naują idėją apie tai, ką knyga ar pjesė komunikuoja pagal savo pagrindinę temą.
Prieš rašydamas esė, autorius dažnai atlieka kūrybinio darbo analizę. Jis bando išskaidyti kūrėjo numatytą prasmę ir vertybes. Kartais pravartu pažvelgti į kitus panašios technikos ar stiliaus kūrinius, kad būtų galima nubrėžti paraleles. Autorius taip pat gali pasikonsultuoti su kūrėjo mentorių ar įtakų darbais, kad pagrįstų bet kokius ryšius tarp atskiro kūrybinio kūrinio ir didesnio meninio judėjimo.
Išvadoje dažnai apibendrinami pagrindiniai viso esė klausimai. Paprastai iš naujo išdėstoma pagrindinė mintis arba argumentas ir pateikiama patvirtinančių įrodymų santrauka. Kritinio rašinio išvada nepateikia jokios rekomendacijos ar nuomonės.