Kritinis raštingumas reiškia raštingumo tipą arba įvairių medijų žiūrėjimą ir skaitymą, kai asmuo skatinamas kritiškai mąstyti ir ieškoti naujų ar esminių kūrinio prasmių. Šis raštingumo tipas dažnai skatinamas ir naudojamas klasėje, kai mokinių prašoma perskaityti tam tikrą literatūros kūrinį ir tada kritiškai jį išanalizuoti, kad būtų ieškoma temų ar prasmės, kurios gali būti neaiškios paviršutiniškai skaitant. Kritinis raštingumas taip pat gali būti taikomas ne tik literatūrai ar poezijai, bet ir kitoms žiniasklaidos priemonėms, įskaitant filmus, televiziją ir komiksus.
Kritinio raštingumo naudojimas daugiausia išaugo dėl tam tikrų pedagogų, tokių kaip Pablo Freire’o, darbo ir įvairių raštingumo pokyčių. Šis požiūris į raštingumą gali būti naudojamas įvairiais būdais, o įvairios kritinės minties rūšys išsivystė iš bendros kritinio raštingumo sampratos. Pavyzdžiui, feministinė kritika yra metodas, kuriuo kūrinį galima skaityti ar žiūrėti, kad būtų ieškoma esminių reikšmių, kurios gali būti misoginistinės ar net profeministinės. Taip pat yra keletas kitų kritinių judėjimų, dažnai pagrįstų skirtinga kultūrine ar socialine padėtimi tam tikroje gyventojų grupėje.
Mokiniai, besinaudojantys kritiniu raštingumu, yra skatinami skaityti medžiagą klausdami. Tai reiškia, kad studentai turėtų perskaityti literatūros kūrinį ir pabandyti nustatyti, kaip rašytojas galėjo naudoti skirtingus literatūrinius būdus ar kitus metodus, kad išreikštų daugiau, nei atrodo, kad kūrinio paviršiuje. Toks kritinis raštingumas leidžia mokiniams geriau suprasti, ką rašytojas galbūt bandė išreikšti, ir iš kūrinio sukurti naujas ar originalias idėjas bei reikšmes.
Kritinį raštingumą galima pritaikyti ir už literatūros ir poezijos ribų. Į filmus dažnai galima žiūrėti iš kritinės pozicijos, o filmuose naudojami vaizdai ir garsas gali padėti sukurti didesnę prasmę nei tai, kas tiesiogiai vyksta ekrane. Televiziją taip pat galima žiūrėti panašiai, o kritinis žiūrėjimas leidžia auditorijai pamatyti simboliką ar gilesnę prasmę ekrane pateikiamo kūrinio kontekste. Kai kurie skaitytojai netgi pritaikė kritinį raštingumą komiksų knygoms, dažniausiai ieškodami būdų, kaip rašytojai naudojo superherojus ar kitas komiksų temas, kad papasakotų istorijas apie žmogaus prigimtį ar šiuolaikinį pasaulį.